Mokyklos sako, kad jos visais įmanomais būdais bando su tuo kovoti, pvz., kas savaitę tikrina, ar vaikas neatsinešė draudžiamų daiktų.

„Einame į klases ir prašome mokinių parodyti daiktus. Nebuvo nė vieno atvejo, kad geranoriškai nesutiktų parodyti. Neslepiame, kartais randame draudžiamų daiktų ir visada informuojame mokinio tėvus, kreipiamės į policiją“, – sakė Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos pavaduotoja ugdymui Jūratė Poškaitė-Genienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Su vaikais kalbama apie narkotikų žalą, į susirinkimus kviečiami ir tėvai. Jiems toksikologai pasakoja, kaip atpažinti besisvaiginantį vaiką. Vis dėlto, pasak mokyklų, vien joms tokios problemos išspręsti nepavyks.

„Aišku, visada norėtųsi didesnio policijos įsitraukimo ir pagalbos“, – pažymėjo pavaduotoja ugdymui.

„Į kosmosą raketą sugebame pakelti, bet nesugebame suvaldyti savo gatvių. Lietuva maža, trys pagrindinės gatvės, vaikai žino, kur gali įsigyti narkotinių medžiagų. Per 20 min. į bet kokį tašką gali pristatyti jų“, – apgailėtiną situaciją komentavo Priklausomybės ligų Centro skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė.

Visuomenei itin daug nerimo keliančią problemą ėmėsi spręsti Vidaus reikalų ministerija. Ji kartu su kitomis institucijomis parengė naują nusikaltimų prevencijos modelį, kurį netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė.

„Įvertinus problematiką, atitinkamoms savivaldybėms bus siūlomas priemonių paketas. Vėliau bus stebima situacija, progresas, kaip priemonės veikia“, – apie procesą pasakojo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nuo rugsėjo mokyklose prasidės nauja gyvenimo įgūdžių programa.

„Pagal skirtingus amžiaus tarpsnius padės vaikams ugdyti gebėjimus, kaip atpažinti tinkamą ir netinkamą elgesį, ką reiškia psichotropinių medžiagų vartojimas“, – apie naują programą pasakojo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Visiems reikia suvokti, kad prevencija nėra trumpas procesas. Ji trunka ilgai ir rezultatai matosi po ilgesnio laiko“, – akcentavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvilas.

Narkotikų vartojimą mokyklose bus bandoma mažinti ne tik siunčiant atitinkamų specialistų į tam tikras savivaldybes, tačiau ir skatinant mokyklas nebetylėti. A. Bilotaitė tikina, kad kartais pačios ugdymo įstaigos nenori pranešti apie vartojančius vaikus, nes bijo susigadinti reputaciją.

„Turime nebijoti pasakyti, kad yra problema, ir ieškoti sprendimų. Dabar visi bijo dėl reputacijos, įvaizdžio, bet nepagalvojame apie sugadintus gyvenimus ir kartais labai tragiškus padarinius“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

Tiek policija, tiek medikai neslepia – vartojančių vaikų daugėja. Vien per praėjusią savaitę sostinėje net keturi paaugliai pateko į ligoninę.

Dabar visi bijo dėl reputacijos, įvaizdžio, bet nepagalvojame apie sugadintus gyvenimus ir kartais labai tragiškus padarinius.

„Keturi nepilnamečiai buvo gydyti dėl narkotinio arba alkoholinio apsvaigimo stacionariai Intensyviosios terapijos skyriuje“, – sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja Veslava Žukovskaja.

„Kiek nustatome atvejų ir kiek turime ikiteisminių tyrimų – skaičiai yra didesni, palyginti 2021 m. ir 2022 m.“, – apie augančią tendenciją prakalbo M. Draudvilas.

Į toksikologijos skyrių pačių tėvų ar policijos vaikai patikrinti atvežami kasdien.

„Labai dažnai būna atvejų, kad į priėmimo skyrių atvežami nepilnamečiai ištirti, ar vartojo narkotinių medžiagų. Tokių būna vienas ar du per parą“, – teigė V. Žukovskaja.

Pasak A. Bilotaitės, institucijos dabar tariasi ir dėl testavimų mokyklose, kadangi šiuo metu atliekami paviršių ir kiti testai neparodo realios situacijos.

„Klausimas, ar šis testavimas atskleidžia visą objektyvią situaciją. Paviršiaus testas parodo problemą, bet kokio masto – tikrai neparodo“, – svarstė A. Bilotaitė.

Kokia forma vyktų testavimas mokyklose – dar nenuspręsta.