„Labai faina. Dabar atostogų metas, o suomiai vietoje to, kad atostogautų, kur nors gulėtų, nieko nedarytų, jie labai nori čia dirbti. Čia yra įvairūs žmonės, šunų savininkai, organizacijos aktyvistai, visi skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų, skirtingų miestų. Mus sujungia meilė gyvūnams“, – džiaugėsi „Pet rescue Finland“ vadovė Lietuvoje Liisa Leitzinger. 

Viena suomė prieš septynerius metus beglobiams gyvūnams nutiesė tiltą iš Lietuvos į Suomiją. 

„Iš Lietuvos į Helsinkį važiuojame apie 10 val. O gyvūnų gyvenimų skirtumas –kaip diena ir naktis“, – tikino „Pet rescue Finland“ vadovė Lietuvoje.

Anot moters, Suomijoje yra prieglaudų, bet gyvūnų jose nėra. Lietuvoje atvirkščiai – gyvūnams prieglaudų maža.

Mus sujungia meilė gyvūnams.

Panevėžio rajone esančios prieglaudos vadovė neslepia, kad suomių gėris iki debesų, šiomis dienomis neišeina nesigraudinti. 

„Suomiai dalį įrankių atsivežė patys, medžiagas taip pat perka patys, nors kai ką mes turime“, – pasakojo gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ vadovė Anželika Jaškuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi prieglauda dar tik įsikuria, tai darbo per akis. Beglobių nemažėja, esą tik spėk juos pašerti, apkuopti, pavedžioti. Suomiai dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, todėl perėmė ir šunų priežiūrą. Prisipratino net pikčiausius ir baikščiausius. 

„Jiems reikia skirti labai daug laiko. Pavyzdžiui, vienas šuo visus aploja. Bet aš ramiai įeinu į voljerą, pabūnu su juo ir jis pradeda pasitikėti. Suomiai labai ramūs“, – teigė savanorė iš Suomijos Eeva.

Net tris lietuviškus šunis prigaudusi suomių pora sako, kad buvę beglobiai – nerealūs. 

„Labai gerai adaptavosi lietuviški šunys. Ir nėra jokio skirtumo iš Suomijos ar iš Lietuvos. Loja vienodai“, – sakė savanoris iš Suomijos Tomy. 

Per septynerius metus Suomijoje namus rado mažiausiai 2 tūkst. Lietuvos beglobių. Iš jų maždaug 600 išvažiavo iš Panevėžio rajono. Suomiams įprasta, mums ne, kai buvę beglobiai atvežami pasisvečiuoti į gimtinę.