Šiuo metu į Lietuvą pristatomos „Vilkais“ vadinamos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, jomis per artimiausius kelerius metus bus aprūpinti du brigados „Geležinis Vilkas“ pėstininkų batalionai Rukloje ir Alytuje.

Likę du „Geležinio Vilko“ batalionai Rukloje ir Panevėžyje naudos senus šarvuočius M113, juos pakeisti modernesnėmis mašinomis planuota iki 2030 metų.

„Tikrai teks kalbėti ir diskutuoti su ministerija, ar yra galimybių keisti jų platformą anksčiau, nei planuojama“, – interviu BNS sakė generolas.

„Planuose numatyta tą daryti apie 2030 metais, bet viskas priklauso nuo finansinių galimybių. Kardinalių sprendimų, kad tuo pakeistumėm jau dabar suplanuotus pirkimus, nebus“, – pridūrė jis.

Naujas artilerijos sistemas planuojama pirkti perginkluojant „Žemaitijos“ brigados artilerijos batalioną.

„Mano asmenine nuomone, šitoje vietoje vėl turėsime grįžti prie tų planų, pažiūrėti prioritetus ir, priklausomai nuo finansavimo, turėsime tą perginklavimą paspartinti“, – kalbėjo V. Rupšys.

Šiais metais Lietuvos gynybos finansavimas siekia 948 mln. eurų, tai yra maždaug 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, yra sutarusios iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP.

Sausumos pajėgoms šiuo metu vadovaujantis V. Rupšys kariuomenės vado pareigose nuo liepos pabaigos pakeis generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką.

Seimas ketvirtadienį pritarė V. Rupšio skyrimui.

– Daug kas jus laiko Žuko darbų tesėju, bet jūs Seime sakėte, kad skirtumų jūsų vadovavime bus. Kokie jie?

– Kiekvienas karininkas, nepaisant laipsnio, yra kažkieno darbų tesėjas ar aukštesnio vado sumanymų vykdytojas. Tai yra paprasčiausia valdymo ir vadovavimo technika ir kas to nesilaiko, elgiasi nelabai teisingai. Aš tesėjas ne dėl to, kad būčiau per daug lojalus, aklai vykdyčiau ar kopijuočiau.

Kai Žukas pradėjo savo kariuomenės vado kadenciją, jis turėjo aiškią viziją, ką padarys, nes tada buvo toks momentas, kada reikėjo priimti kardinalius sprendimus, reikėjo didesnio finansavimo. Jis tai padarė, tada buvo nubrėžtos aiškios gairės kur kas ilgiau nei penkeriems metams į priekį. Buvo rengiamos koncepcijos ir planai, tam buvo numatytas finansavimas, dalis iš jų yra įgyvendinta, dalis yra pusiaukėlėje, dalis pradėtos įgyvendinti.

Darbus tęsiu vienareikšmiškai, bet turiu savo prioritetus. Aš matau, kad dabar reikėtų labai paspartinti valdymo ir vadovavimo elementų vystymą, techniškai aprūpinti vadavietes ir jas treniruoti.

Aš taip pat matau, kad mums prie visų pajėgumų vystymo reikėtų skirti didesnį dėmesį karinių inžinerinių pajėgumų vystymui. Tai apima ir technikos įsigijimą, ir inžinerinės amunicijos įsigijimą.

– Tai ką sieksite nuveikti per savo penkerių metų kadenciją?

– Būsiu labai patenkintas, jeigu gerai funkcionuos operacinė valdymo ir vadovavimo sistema. Tikrai pasakysiu, kad padariau viską, jei „Geležinio Vilko“ brigada bus aukštoje kovinėje parengtyje, perginkluota ir aprūpinta nauja technika ir ginkluote.

Noriu baigti formuoti „Žemaitijos“ brigadą, kad „Aukštaitijos“ brigada funkcionuotų ir galėtume ją efektyviai papildyti mobilizaciniais rezervais ir galiausiai daug dėmesio skirsiu vienetų užpildymui motyvuotu, parengtu personalu.

– Kokie yra tolesni „Geležinio Vilko“ brigados mechanizacijos planai po šarvuočių „Boxer“ įsigijimo?

– Tęstinumas dėl „Geležinio Vilko“ mechanizacijos išliks – Algirdo batalionas ir Birutės batalionas Rukloje ir Alytuje bus aprūpinami „Vilkais“, jų technika keliaus į kitus dalinius. Toliau šie batalionai bus aprūpinami universaliais šarvuotais visureigiais JLTV, toliau žiūrėsime tolimojo nuotolio prieštankines sistemas, tada diegsime žvalgybinę platformą brigados lygmenyje. Naująją vidutinio nuotolio priešlėktuvinę sistemą NASAMS ir trumpojo nuotolio sistemas reikės įjungti į kovinį rengimą kartu su „Geležinio Vilko“ brigada.

Bet jeigu kalbame apie savarankišką gynybą, mes turime būti labai lankstūs.

Mano tikslas po penkerių metų yra turėti aukštos parengties brigadą su gerai funkcionuojančiu ir sugebančiu vykdyti valdymą ir vadovavimą štabu ir dviem mechanizuotais batalionais, kuriuos perginkluojame ir kurie bus sąveikūs su kitais NATO vienetais.

– O likę du „Geležinio Vilko“ pėstininkų batalionai – Mindaugo husarų batalionas ir Vaidoto batalionas – koks planas dėl jų?

– Jie skirsis tuo, kad toliau naudos pagrindinę platformą M113. Bet taip pat aš neatmetu galimybės ir tikrai teks kalbėti ir diskutuoti su ministerija, ar yra galimybių keisti jų platformą anksčiau, nei planuojama. Planuose numatyta tą daryti apie 2030 metais, bet viskas priklauso nuo finansinių galimybių. Kardinalių sprendimų, kad tuo pakeistumėm jau dabar suplanuotus pirkimus, nebus.

– Juos planuojama aprūpinti vikšrinėmis pėstininkų kovos mašinomis, teisingai?

– Taip.

Mano pagrindinis sumanymas ir idėja yra, kad bataliono dydžio vienetai būtų maksimaliai savarankiški. Tai yra, kad jie galėtų veikti kaip vienetas, kuo mažiau priklausomas nuo aukštesnio ešelono tiekimo, paramos ir kitų dalykų.

– Kodėl tai reikalinga?

– Šioje geopolitinėje padėtyje, turint tokius resursus, kokius turime, ešelonavimas nuo divizijos ir einant žemiau karine prasme būtų įmanomas, ypač su sąjungininkais.

Bet jeigu kalbame apie savarankišką gynybą, mes turime būti labai lankstūs. Nenoriu lįsti labai į detales, nes tai operaciniai dalykai yra, bet pati idėja ir mano supratimas yra toks, kad vienete būtų galima sutelkti viską – ir kovinę paramą, ir logistinę paramą, remontą, maitinimą, kitokias atsargas.

– O tankų reikia „Geležinio Vilko“ brigadai?

– Žinodamas mūsų galimybes ir finansinius pajėgumus, nelabai dabar svajoju apie tankus. Neturime tokių planų.

– O apie naikintuvus Lietuvos kariuomenėje svajojate?

– Ne, šiai dienai nesvajoju. Aš esu pakankamai realistas ir nesvajoju apie dalykus, kurių neįmanoma turėti.

– Kokie bus perkami kariniai sraigtasparniai? 2022 metais, berods, planuojama pasirašyti sutartį.

– Mums reikalingi universalūs sraigtasparniai, kurie užtikrintų pagrindines dvi funkcijas - tai yra paieškos ir gelbėjimo ir, antra, personalo gabenimą. Dėl ugnies paramos funkcijos yra dar tolimesnė diskusija. Dėl perkamo modelio kol kas nenuspręsta.

– Dabar vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos perkamos dviem baterijoms aprūpinti. Ar bus įsigijama daugiau?

– Artimiausiu metu nėra numatyta. Manyčiau, kad ateityje teks tai padaryti.

– Šitomis sistemomis NASAMS dabar bus aprūpintos dvi baterijos. Suprantu, kad jų neužteks kurti oro gynybos skėčio didelei teritorijai. Kaip atrodytų jų operacijos?

– Kiekvienam vadui pagal jam skiriamas užduotis niekada neužtenka resursų. Tą patvirtina visi karai.

Aš žinau viena – neįmanoma būti vienu metu visur. Mes koncentruojame pajėgas ten, kur yra didžiausia būtinybė. Aišku, tos oro gynybos sistemos bus skirtos mūsų karinių vienetų apsaugai ir priedangai.

– „Geležiniam Vilkui“ priskirtas Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas šiuo metu aprūpinamas vokiškomis savaeigėmis haubicomis „PzH 2000“. Ar yra planų perginkluoti  „Žemaitijos“ brigadai priskirtą Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalioną. Kas tai bus – savaeigės haubicos, ar salvinės raketų ugnies sistemos?

– Galiu tik patvirtinti, kad dabar vystymo planuose yra perginklavimas. Mano asmenine nuomone, šitoje vietoje vėl turėsime grįžti prie tų planų, pažiūrėti prioritetus ir, priklausomai nuo finansavimo, turėsime tą perginklavimą paspartinti. Dabar tai yra numatyta 2030 metams. Kokios – tampomos, savaiegės, vikšrinės, ratinės – tai priklauso nuo mūsų pinigų. Savaeigių vikšrinių tikrai nebus, nes jos brangiausios, ir pagal mūsų turimus pajėgumus mums dabar reikėtų orientuotis į tempiamas arba savaeiges ratines haubicas, jos šaudytų sviediniais.

– Apie planus įsigyti raketinę artileriją irgi buvo skelbta.

– Tie planai ir yra, bet jos atitinkamai ir kaina (aukšta). Visų pirma, žiūrint iš taktinės, operacinės perspektyvos reikia apsirūpinti pagrindinėmis, basic priemonėmis, o paskui eiti aukščiau. Salvinės sistemos yra tikrai reikalingos ir jeigu nepasikeis geopolitinė situacija, vieną dieną mes prieisime prie to klausimo. Šiai dienai siūlau žiūrėti, kaip mes galėtumėme apsirūpinti paprastesnėmis sistemomis.

– Ar planuojama kitus „Žemaitijos“ vienetus aprūpinti nauja karine technika, ar visgi tai bus brigada, kur keliaus nebereikalinga „Geležinio Vilko“ ginkluotė?

– Kolektyvinė ir individuali ginkluotė yra tokia pati ir „Geležiniame Vilke“, ir „Žemaitijoje“ – tai yra tos pačios prieštankinės sistemos „Javelin“, tie patys automatiniai šautuvai, granatsvaidžiai, taikliojo šaulio ginklai, snaiperiniai ginklai. Kalbant apie kovinę techniką, „Žemaitija“ bus motorizuojama, tai yra daugiau bus pasodinta ant automobilinės technikos.

Automobilinei technikai jau skiriame ir toliau skirsime pinigus, kad „Žemaitija“ būtų ja aprūpinta. Taip pat jiems bus paskirstyta šarvuotų visureigių JLTV, kurie yra dabar perkami.

Taip pat „Žemaitijos“ batalionuose turėsime po vieną kuopą su M113 pradžiai, o paskui esant galimybėms tą platformą keisime.

– Koks jūsų planas dėl „Žemaitijos“ užpildymo personalu?

– Mūsų siekis yra užpildyti „Žemaitiją“, kad būtų taikos metu iki 70 procentų, o likusi dalis karo atveju būtų imama iš rezervo. Šiai dienai, kiek esame atsidarę vienetų, šauktiniais mes esame juos užpildę 100 procentų. Tačiau dar reikia užpildyti tuos vienetus, kuriuos esame nusprendę komplektuoti tik profesinės karo tarnybos kariais.

Su štabais situacija plius minus jau yra gera, bet prieštankiniai, žvalgybos vienetai šiai dienai yra užpildyti mišriai (šauktiniais ir kariais profesionalais). Turime planą, kad mišri sistema ilgainiui eis į manevro kuopas, o tie specifiniai vienetai, kur reikia daugiau aukštesnės kvalifikacijos, mokytis daugiau nei devynis mėnesius, ten bus profesinės tarnybos kariai.

– Ar ketinate peržiūrėti, kurie kariuomenės padaliniai bus priskirti nacionalinėms Greitojo reagavimo pajėgoms?

– Tikrai bus peržiūra šitų Greitojo reagavimo pajėgų, kardinaliai niekas nesiskirs, bet reikia pažiūrėti ir komplektaciją, ir kitus dalykus. Pajėgos išliks, budėjmas išliks ir padalinių skaičius jose irgi išliks. Svarstysime padalinių rotacijos klausimą.

– Ar tiesa, kad daliai karių šią dieną dar yra išduodami rusiški „Makarov“ pistoletai?

– Tai tiesa, mes turime keletą modelių pistoletų, tame tarpe ir „Makarov“ ir aš čia nematyčiau labai didelės... Jie naudojami nekoviniuose vienetuose.

Prioritetiškai perginkluojant pirmiausia tai reikia daryti su kolektyviniais ginklais, kurie turi didesnę ugnies galią. „Makarov“ ar kiti pistoletai yra antraeilis dalykas, bet taip, pirkimai vykdomi ir mes pakeisime tuos „Makarov“ pistoletus. Faktas, kad yra principinė nuostatą rusišką ginkluotę pakeisti.

– Ar siūlysite keisti Šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vaidmenį valstybės gynyboje?

– Ne, yra gerai paruošti planai. Dalis Šaulių sąjungos yra integruota į ginkluotąsias pajėgas kaip koviniai būriai, kitos funkcijos ir atsakomybės yra numatytos ir kinetiniams, ir nekinetiniams šauliams.

Su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis nebus pokyčių, jų kovinė užduotis yra labai aiški, jie tam ruošiasi, taip organizuojamas jų kovinis rengimas ir jis yra tęstinis. Krašto apsaugos savanorių pajėgose artimiausiu metu bus atnaujinta ginkluotė, aprūpinimas. Netolimoje ateityje jie bus aprūpinti prieštankine ginkluote ir kita technika.

– O, jūsų nuomone, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir politinės Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario pareigose yra suderinami dalykai?

– Šiai dienai turime kelis karius savanorius, kurie yra savivaldybių tarybų nariai, ir, mano galva, tai yra suderinama. Seimo narių neturime ir, manau, kad čia yra diskusinis klausimas. Negalėčiau kategoriškai sakyti, kad tai nesuderinama, bet gali kilti tam tikros rizikos, nes Seimas yra susijęs su parlamentine kariuomenės kontrole.

– Ar sieksite didinti karių profesionalų verbavimo tempus?

– Tempai kol kas yra labai geri, apie 25 proc. šauktinių, baigusių tarnybą, išreiškia norą tarnauti. Yra aiškūs planai, kiek turime priimti profesinės karo tarnybos karių, tai praktiškai veikiame pagal tą planą. Tempai nebus spartinami.

– Ar siūlysite Krašto apsaugos ministerijai didinti šauktinių skaičių?

– Ne, dabar ne. Dabar mes turime optimalų skaičių ir pagal vienetų skaičių, ir pagal infrastruktūrą, ir pagal santykį tarp vadų ir eilinių karių.

– Kaip manote, ar Lietuvoje ateityje reikia visuotinio šaukimo į kariuomenę?

– Visuotinis šaukimas yra daugiau politinis sprendimas, bet šiuo metu kai aš aiškiai pasakau, kad man vienam ar kitam dalykui reikia tiek ir tiek karių, aš jų gaunu. Mane, kaip vadą, tenkina dabartinė situacija.

Kiek ta šaukimo sistema gali būti teisingesnė, tai čia turbūt turėtų spręsti Krašto apsaugos ministerija ir bendrai politinė vadovybė.

– O ar turėtų šauktinių sąrašuose atsirasti merginos?

– Aš manau, kad reikėtų išlaikyti situaciją, kokia dabar yra, tai yra merginos turi būti šaukiamos savanoriškai. Šiandien sunku sudaryti sąlygas dideliam šauktinių merginų skaičiui – tam reikia ir atskirų patalpų, ir higieninių sąlygų, ir kitų dalykų.

Yra aiškūs planai, kiek turime priimti profesinės karo tarnybos karių, tai praktiškai veikiame pagal tą planą. Tempai nebus spartinami.

Šitos merginos, kurios dabar, ateina, jos vykdo pareigas, kaip ir vaikinai, labai šauniai, bet dalyje vienetų mes orientuojamės atlikti pareigą, kuri labiau atitiktų vyrišką fizinę jėgą.

– Daug tų „vyriškų“ specialybių kariuomenėje yra?

– Yra. Galime elementariai žiūrėti į pėstininkų skyrių – ten yra kulkosvaidininkas, granatsvaidininkas. Manau, kad tai reikalauja kur kas daugiau ištvermės ir fizinės jėgos. Taip, galime rasti stiprių merginų, bet čia vis tiek daugiau reikalinga vyriška jėga.

Tačiau jei pažiūrėtume į ryšininkus, oro gynybos specialistus, tai merginos gali tas funkcijas atlikti ir gali tai daryti netgi geriau. Dabartinėms merginoms, kurios ateina į kariuomenę, jaučiu joms didžiulę pagarbą ir esu dėkingas joms už tarnybą. Jos yra labai motyvuotos ir pareigingos ir gali būti pavyzdžiai net vyrams.

– Šiuo metu aukščiausias karinis laipsnis, suteiktas moteriai, yra pulkininko leitenanto. Tokių yra 13. Ar kelsite tikslą, kad jūsų kadencijos metu atsirastų moterų su aukštesniais kariniais laipsniais?

– Aš manau, kad pas mus yra lyčių lygybė, jeigu mes žiūrime į galimybes. Jeigu jos atitiks reikalavimus, bus poreikis užimti ar vienas pareigas, aš nežiūrėsiu, ar tai vyras ar moteris.

Dirbtinai to neinicijuosiu, nes man reikia, kad būtų atlikta pareiga, o ar vyras, ar moteris tai bus, man tas pats. Dabar sėdėdamas čia galiu pasakyti ir jaučiu, kad per ateinančius penkerius metus ne viena moteris turi galimybę tapti pulkininke. Dabar yra moterų, kurios yra pulkininkės leitenantės ir majorės, tikrai vykdo pareigas lygiagrečiai su vyrais ir vieną dieną taps pulkininkės.

– Lenkijos Garbės sargybos kuopoje yra moterų. Ar nereikėtų, kad moterų atsirastų ir Lietuvos garbės sargybos kuopoje?

– Būsiu atviras, aš apie tai nebuvau susimąstes, nors, atrodo, toks elementarus klausimas. Tikrai jokios diskriminacijos nebus mano atsakyme, jei pasakysiu, kad rikiuotė turi būti maksimaliai vienoda. Jeigu pažiūrėjus vizualiai rikiuotė gražiai atrodys, man neturės reikšmės, ar tai moteris, ar vyras. Specialiai to daryti neketinu, nes tai yra ir ūgio, ir sudėjimo, ir figūros proporcijų skirtumas.

– Jums tapus kariuomenės vadu, liks laisva Sausumos pajėgų vado vieta, taip pat turės būti paskirtas naujas Gynybos štabo viršininkas. Ką matytumėte šiose pareigose?

– Šiai dienai anksti pasakyti. Manau, kad kitą savaitę turėsiu atsakymą. Nepameluosiu, kad apie tai mąstau ir nuo šiol mąstysiu intensyviau, bet tai nebus tik mano sprendimas. Kariuomenės vadas, vadovaujantis teisės aktais, rekomenduoja kandidatus į Sausumos pajėgų vadą ir Gynybos štabo viršininkas, o skiria krašto apsaugos ministras.

– Eikime prie kelių tarptautinių klausimų. Ar Lietuva šiuo metu siekia detalesnių NATO gynybos planų?

– Tikrai dabar dirbame prie gynybos planų. Jie jau yra, yra nuolat peržiūrimi ir dabar yra peržiūrimi. Čia Lietuva yra labai aktyvi šiuo klausimu.

Gynybos planai visada yra adaptuojami prie naujos situacijos, prie naujų sprendimų, atsirandant naujiems pajėgumams.

– Ar siūlysite JAV prašymu siųsti specialiųjų operacijų karius į Siriją?

– Šitu klausimu dabar anksti yra kalbėti ir nenorėčiau dėl jo diskutuoti.

– Lietuvos kariams tai būtų naudinga kovinė patirtis?

– Kovinė patirtis visada yra naudinga į bet kokią šalį važiuojant. Bet vien dėl to, kad įgautumėme patirties, neturėtumėme kelti rankos, tame yra svarbesnės užduotys ir aukštesni tikslai.

Jeigu kalbant apie Siriją, tas klausimas yra diskutuojamas, šiai dienai politikas ne vienas man apie tai kalbėjo. Bet nenorėčiau spaudai dabar detalizuoti, kas yra kalbama.

– Kuo ypatingos bus „Defender 2020“ pratybos?

– Pačių pratybų sumanymas yra operacinių pajėgų perdislokavimas įvairiais būdais iš JAV į Europą. Taktiniai veiksniai poligonuose jau yra antraeilis dalykas. Mums, kaip Lietuvai, ypatinga tai, kad čia bus dislokuota tikrai didelė grupė JAV karių, tai yra daugiau nei bataliono grupė (daugiau nei tūkstantis karių).

Tai bus kompleksinis dalyvavimas, tame tarpe ir sunkios kovinės grupės perdislokavimas, taip pat desantavimas. Mes, kaip Lietuva, treniruosime savo gebėjimus ir pajėgumus kaip priimančioji šalis. Tai bus labai gera proga pažiūrėti procedūras, mūsų infrastruktūrą.

Pirmą kartą mes taip pat treniruosime Sausumos pajėgų valdymo elementą štabo mokymuose. Tai bus divizijos štabo analogija.

– Ačiū už interviu.