„Šiuo metu didesnių logistinių iššūkių su atvykstančių sąjungininkų karių priėmimu nėra“, – BNS atsiųstame komentare teigė ministras.
Jo teigimu, stovyklos turėtų būti paruoštos per keturias – šešias savaites.
Naujoms stovykloms steigti Vyriausybė praėjusią savaitę skyrė 40 mln. eurų, jos bus statomos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, o sąjungininkams dislokuojant daugiau karių Lietuvoje.
Iš viso trijose stovyklose galės apsistoti apie 2,4 tūkst. karių – po 800 kiekvienoje iš jų.
Krašto apsaugos ministro teigimu, stovyklos bus panašios į Pabradės poligone JAV kariams įrengtą stovyklą „Herkus“, kur dabar dislokuojamos bataliono dydžio pajėgos.
„Jose bus visa reikiama karinė infrastruktūra – kareivinės, administracinės patalpos, valgyklos“, – sakė A. Anušauskas.
Jose bus visa reikiama karinė infrastruktūra – kareivinės, administracinės patalpos, valgyklos.
Anot jo, iš pradžių infrastruktūra bus nuomojama, o tuo pačiu metu – statoma nuolatinė.
Pasak ministro, infrastruktūros gerinimas sąjungininkų kariams yra nenutrūkstamas procesas, tačiau „susidariusi ypač sudėtinga geopolitinė situacija šį procesą dar labiau paspartino“.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys anksčiau teigė, kad naujos stovyklos atsiras Kazlų Rūdoje, Marijampolėje ir Pabradėje.
Kokių šalių ir kokie kariniai vienetai bus dislokuoti šiose stovyklose, kol kas nedetalizuojama.
Papildomi JAV kariai įsikurs Pabradėje
Šią savaitę Vašingtonui paskelbus apie planus Lietuvoje papildomai dislokuoti apie 400 karių, juos ketinama įkurdinti „Herkus“ stovykloje, kur dabar tarnauja apie pusė tūkstančio asmenų. Čia plečiama infrastruktūra.
„400 karių tikrai nėra tas skaičius, kuris sukeltų kažkokius didelius logistinius iššūkius“, – BNS teigė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas Jonas Vytautas Žukas.
400 karių tikrai nėra tas skaičius, kuris sukeltų kažkokius didelius logistinius iššūkius.
Jo teigimu, kiekvieno sąjungininkų karių atvykimo logistinės detalės įprastai derinamos iš anksto.
„Viskas yra tarpusavio šalių susitarimo pagrindais daroma – kas už ką moka, kas kokias paslaugas perka. Kuras, maistas, apgyvendinimas, vanduo, elektra. Šiuo atveju nėra taip, kad visi veikia pagal tą pačią schemą, paprastai šitie dalykai yra aptariami“, – pasakojo J. V. Žukas.
Vis dėlto, Lietuvos galimybės priimant sąjungininkų karius nėra beribės.
„Jau kelerius metus eina kalba apie tai, kad poligonų ribas reikia plėsti, kad neužtenka vietos pratybos ir mūsų sąjungininkams, ir mums patiems – mūsų kariuomenė išaugo, šauktiniai atsirado ir taip toliau“, – teigė buvęs šalies kariuomenės vadas.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 tūkst. sąjungininkų karių, daugiausia tarp jų yra amerikiečių ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujančių vokiečių, pastarosiomis savaitėmis taip pat padidinusių savo kontingentą Lietuvoje keliais šimtais karių. Jie dislokuoti Rukloje, Jonavos rajone.
Tęsiantis Rusijos puolimui Ukrainoje, sąjungininkų pajėgas Lietuvoje sustiprino ir papildomi kariai iš Nyderlandų, Norvegijos, Jungtinės Karalystės.
Norvegų ir olandų kariai taip pat dislokuoti NATO batalione Rukloje, britai – Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose.
