Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto galimybę įpareigoti būsimų gyvenamųjų namų rūsius ir požemines automobilių stovėjimo aikšteles pritaikyti gyventojų apsaugai nuo sprogimo karo atveju.

Pasak Civilinės saugos valdybos viršininko Ernesto Trunovo, atsižvelgdama į geopolitines grėsmes ir siekdama padidinti gyventojų apsaugos galimybes, VRM kartu su Aplinkos ministerija nagrinėja galimybę tikslinti standartus ir techninius reglamentus.

„VRM sieks, kad techninis statybų reglamentavimas įpareigotų visus atsakingus už statybą asmenis ir institucijas statomuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose įrengti sustiprintas patalpas ne tik automobiliams ar vertybėms laikyti, bet jas pritaikyti ir žmonėms apsaugoti arba, priklausomai nuo statinio paskirties ir numatomo jame apsaugomų žmonių skaičiaus, įrengti patalpas gyventojų apsaugai“, - BNS teigė E.Trunovas.

Pasak jo, Aplinkos ministerija ir VRM tokią galimybę turi išnagrinėti iki gruodžio 10 dienos.

„Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai nagrinėti tokią galimybę, ji kreipėsi į mus. Reikia įvertinti ir visas aplinkybes. Galima prognozuoti ir pabrangimą, ir naštą ūkio subjektams“, - sakė E.Trunovas.

Vyriausybės pasitarime spalio pradžioje buvo priimtas protokolinis sprendimas, kad esami ir būsimi statiniai turėtų būti labiau pritaikyti civiliams gyventojams slėptis nuo pavojų.

E.Trunovo teigimu, Vyriausybė Lietuvoje 2013 metais kolektyvinės apsaugos statiniais pripažino 1771 statinius. Kolektyvinės apsaugos statiniais pasirinktos sporto salės, dengti sporto maniežai ir stadionai, arenos, požeminiai garažai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, gyvenamųjų namų rūsiai, sandėliai ar saugyklos, kiti statiniai.

„Pagal 2013 metais Vyriausybės nustatytą tvarką savivaldybės turi būti pasirengusios apsaugoti apie 741 tūkst. šalies gyventojų, kurie sudaro 26 procentus bendro šalies gyventojų skaičiaus, ir kaip kolektyvinės apsaugos statinius tam buvo parinkusios 1771 tinkamą pastatą ir statinį. Juose realiai buvo galima apsaugoti apie 1 mln. šalies gyventojų“, - kalbėjo E.Trunovas.

Tačiau, pasak jo, dabartinis statybų reglamentavimas neįpareigoja statybos užsakovų, projektuotojų, statybos rangovų ir kitų už statybą atsakingų asmenų ir institucijų statyti statinių, kuriuose būtų kolektyvinei apsaugai pritaikytų elementų.

„Dėl šios priežasties labai dažni atvejai, kai vieni statomi pastatai yra su sustiprintomis kelių aukštų požeminėmis konstrukcijomis – požeminėmis automobilių stovėjimo erdvėmis ar kitiems tikslams skirtomis sustiprintomis ir apsaugotomis patalpomis ir pan., tuo tarpu kiti – be sustiprintų patalpų ir net be rūsių“, - sakė E.Trunovas.

Jo teigimu, anksčiau buvusių slėptuvių - bunkerių įrengimai „moraliai ir techniškai paseno“, nes bunkerių išsaugojimui ir išlaikymui nebuvo skiriamos lėšos.

„Dalį bunkerių užliejo prasisunkę gruntiniai vandenys, kai kuriuose įsikurdavo benamiai arba į juos buvo pilamos šiukšlės. Retas kuris išlikęs bunkeris buvo netinkamas eksploatuoti dėl higienos normų neatitinkančio mikroklimato, įsimetusio pelėsio, o surūdiję vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir ortakiai bei pasenusi elektros instaliacija kėlė realų pavojų žmonėms. Todėl buvusios slėptuvės sunyko, kartu sunyko ir jų tinklas šalyje“, - sakė E.Trunovas.

Vienos didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje „Eika“ vadovas Domas Dargis BNS teigė, kad įteisinus tokį siūlymą brangtų statyba.

„Tai būtų papildomi kaštai, savikaina didėtų, brangtų statyba, būtų sukurta struktūra, kurios, tikėtina, nepanaudos niekas. Tiesiog brangtų statybos, klausimas, kiek prisiimtų nuostolius projekto vystytojai ir kokios būtų pardavimo kainos“, - sakė D.Dargis.

Jo teigimu, privalomi kolektyvinės apsaugos statiniai privalomi Suomijoje, Šveicarijoje, kitose šalyse, tačiau toks ministerijos siūlymas yra paviršutiniškas.

„Labai primena sovietmetį toks siūlymas, sovietmečiu tai labai buvo populiaru. Yra šalių, kurios tą propaguoja, Suomija ar Šveicarija. Man atrodo, nuo tokio karo, koks galėtų vykti mūsų šalyje, jokie bunkeriai neapsaugos. Visai pasikeitė karo metodika ir ginklai. Aš manau, kad tai labai paviršutinškas požiūris į saugumą, neieškant kažko modernaus ir žiūrint į istorinius sprendimus, kaip slėptuvės. Iš tikrųjų, nemanau, kad žmonės dėl to jausis saugesni“, - kalbėjo D.Dargis.