Antropologų tyrimai rodo, kad vidutinis statistinis lietuvis šiandien gerokai aukštesnis nei prieš šimtą metų gyvenę jo protėviai. Kiek dar augsime? O gal grįšime prie protėvių sudėjimo?

Senovės lietuvių portretas

1882 m. vasarą ir rudenį ištyręs šimtą Kauno gubernijos, Novoaleksandrovsko (dabar Zarasų) apskrities gyventojų žymus Baltijos šalių medicinos istorikas Izidorius Brensonas nupiešė tokį lietuvio portretą:

"Vidutinis vyrų ūgis – 166 cm, moterų – 154 cm. Būdingas proporcingas kūno sudėjimas. Odos spalva balta, jaunų merginų ypatingai balta ir švari, kūno plaukuotumas nežymus. Galvos plaukai lygūs, labai retai kiek garbanoti, šviesūs arba šviesiai rudo atspalvio, rečiau rudi, ypač reti – juodi. Raudonplaukių aš nesutikau. Barzdos tankumas vidutinis, dažnokai nešiojami ūsai, o barzda pasitaiko retokai. Akiduobės vidutinio dydžio, akių plyšiai horizontalūs, akių spalva daugeliu atvejų gražiai žydra, bet neretos taip pat ir rudos akys. Galva vidutinio dydžio. Veidas ovalios formos, skruostai neišsikišę. Burna – vidutinio dydžio, dantys dažniausiai sveiki ir tiesūs, moterų dažniau mažesni, kariesas retokas. Lūpos pilnos, bet ne storos."

Lietuvių drabužiai didesni

Baltu kreidos gabalėliu braukdama medžiagos skiautę siuvėja Aldona Vonžutienė neretai susimąsto apie dabartinius klientus ir tuos, kurie jos namų slenkstį mynė prieš kelias dešimtis metų.

"Anksčiau siuvant paltą, medžiagos reikėdavo mažiau nei dabar", – šyptelėjo 34 metus kauniečius rengianti moteris. Siuvėja pastebėjo, kad dabar vyresnio amžiaus moterys šiek tiek pilnesnės, o jaunimas keliolika centimetrų aukštesnis ir lieknesnis.

"Merginos, kurios laikosi griežtų dietų, o retkarčiais dėl grožio net gulasi po chirurgo skalpeliu, yra itin liaunos, tačiau pas mane užsuka ne manekenių tipo moterys, – atvirai kalbėjo A.Vonžutienė. Jos teigimu, siuvyklos paslaugomis dažniausiai naudojasi moterys, turinčios nestandartines figūras: platesnius klubus arba didesnius pilvukus.

Atskira kategorija klientų – drabužius parduotuvėse įsigyję kauniečiai. "Atneša siūti ir iš savo medžiagos atraižų, klibina duris ir su pirktiniais drabužiais, kuriuos reikia taisyti. Juk prekybos centruose viskas pagal standartą", – darbo subtilybėmis dalijosi A.Vonžutienė.

Pati 164 cm ūgio siuvėja šiandien priskiriama prie vidutinio ūgio lietuvių – prieš šimtmetį ji būtų buvusi aukštaūgė.

Tįstelėjo ir moterų pėdos

Pakitusias miestiečių formas pastebi ir batų pardavėjai. "Dabar Pelenės kurpaitė tiktų retai merginai, Nepatikėsite, tačiau prieš kurį laiką mama savo trylikametei dukrai žvalgėsi 39 dydžio batelių", – sakė ne vienus metus avalynės parduotuvėje "Lituanica" dirbanti Audra.

Rodydama į lentynas pardavėja darė išvadą: 39–41 numerio batai tarp jaunų moterų yra patys paklausiausi. Mažesnių batelių dažniau teiraujasi tik vyresnio amžiaus moterys.

"36 dydį retai kam tenka nešti iš sandėlio, o 35 šiemet siūlėme vos vienai moteriai. Vyrai? Neseniai teko susidurti su kauniečiu, kuris nešioja 50 dydžio batus. Deja, tąkart jam neturėjome ką pasiūlyti", – Audros teigimu, tokių įspūdingų pėdų savininkai į batų parduotuvę užsuka retokai. Kur kas dažniau vyrai ir jaunuoliai matuojasi 47, 48 numerio batus.

Proseneliai buvo žemesni

Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuvaičiai ne visada buvo milžinai, nešiojantys 48 numerio batus.

Telšių rajone mezolito amžiaus kapuose rasti palaikai leidžia teigti, kad to laiko žmonės buvo neaukšti: vyrai – apie 166 cm, moterys – apie 156 cm, kresno kūno sudėjimo, vidutinių matmenų apskritokomis galvomis ir platokais veidais.

1882 m. vasarą ir rudenį ištyręs šimtą Kauno gubernijos, Novoaleksandrovsko (dabar Zarasų) apskrities gyventojų, žymus Baltijos šalių medicinos istorikas Izidorius Brensonas konstatavo: vidutinis vyrų ūgis – 166 cm, moterų – 154 cm, būdingas proporcingas kūno sudėjimas.

Netikite? Pakanka žvilgtelėti į pageltusias prosenelių nuotraukas ir pridėti jas prie šiuolaikinių spalvotų: prieš savo protėvius, neretai primenančius trapias porcelianines lėles, šių dienų lietuvaičiai atrodo tarsi milžinai – ištįsę, didelėmis pėdomis ir plačiomis rankų plaštakomis, šiek tiek liesesni.

Paūgėję ėmėme storėti

Kaip teigia antropologai, nuo dienų, kurias savo daktaro disertacijoje aprašė I.Brensonas, daug kas pasikeitė, o lietuvaičiai smarkiai pasistiebė į viršų.

"Nuo 1875 m. iki 2004 m. vyrai išaugo 17 cm. Dabar jų vidutinis ūgis brendimo pabaigoje – 181 cm. Moterys per minėtą laikotarpį išaugo 14 cm, todėl dabar vidutinė dailiosios lyties atstovė yra 168 cm ūgio. Lietuvaičių pėdos dydžio duomenų kol kas nėra", – pokalbį pradėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.

Šiuo metu vykstantį fizinės būklės kitimą, aiškino antropologė, daugelis pasaulio mokslininkų tapatina su neproporcinga akceleracija: XX a. viduryje vyko intensyvus akceleracijos procesas, per kurį daugelio Europos ir kitų šalių vaikų ir paauglių ūgis žymiai padidėjo, o kūno masės indeksas nepakito arba net sumažėjo.

Praėjusiojo amžiaus pabaigoje ūgis didėti sustojo, tačiau daugelio šalių vaikų ir paauglių kūno masės indeksas pradėjo didėti, o kai kuriose šalyse stebima ir paauglių ūgio akceleracija. "Tam nemažai įtakos turėjo pakitusi mityba ir gyvenimo būdas", – tikino J.Tutkuvienė.

Dydžiai kito neproporcingai

Tyrimams pašventusi ne vienus metus, antropologė teigė, kad akceleracija yra banguojantis procesas, negalintis tęstis amžinai. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose šis procesas pirmiausiai prasidėjo, dabar tyrinėtojai stebi jo stabilizaciją. Tiksliau tariant, ūgis jau nebedidėja, brendimas nebeankstėja, o neretai pasitaiko atvirkštinis variantas – augimo ir brendimo sulėtėjimas.

Beje, antropologai pastebėjo, kad vykstant akceleracijai itin dažnai žmonių pėdos ir plaštakos paauga santykinai daugiau, nei padidėja jų ūgis ir kiti kūno parametrai.

"Labai aukšti žmonės kartais turi vadinamosios akromegalijos požymių: santykinai didelės pėdos, plaštakos, apatinis žandikaulis, nosis, lūpos, liežuvis", – pasakojo J.Tutkuvienė.

Į klausimą, ar gerai būti aukštaūgiu, mokslininkai neranda vienareikšmio atsakymo, tačiau nemažai metų atlikami tyrimai įrodė, kad greitas augimas gali turėti ir neigiamos įtakos sveikatai. Antropologės J.Tutkuvienės teigimu, aukštaūgiai ir stambūs žmonės dažniau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo cukrinio diabeto. Tuo tarpu žemaūgių šalyse yra daugiau ilgaamžių.

Aprangos žymėjimo spąstai

Nenuostabu, kad, didėjant žmonių matmenims, keičiasi ir jų apranga. Didžiuosiuose prekybos centruose lentynos lūžta nuo apatinių ir viršutinių drabužių pasiūlos, o akys raibsta nuo mįslingų raidžių: S, M, L, XL, XXL.

"Lietuvaites galima skirstyti į dvi kategorijas: pirmoji telpa į S ir M dydžio drabužius, kitom reikia L ir XL dydžio, bet ne todėl, kad jos būtų stambios, o todėl, kad yra aukštos", – kalbėjo akcinės prekybos bendrovės "Apranga" kokybės ekspertė Daina Bagdonienė.

Antropologė J.Tutkuvienė tikina, kad pasitikėti mįslingomis raidėmis neverta, ir dar kartą primena, kad didžiąją rinkos dalį Lietuvoje sudaro itališka ir prancūziška produkcija.

"Ką tai reiškia? Tarkime, skandinaviškas S dydis ir ta pačia raidele pažymėtas itališkas drabužis skiriasi kaip diena ir naktis, todėl bandydama užsitempti pastarąjį drabužį, ne viena lietuvė gali įsivaryti kompleksą. Kalbant tiksliau, skandinaviškas S prilygsta ispaniškajam L dydžiui", – kodus šifravo J.Tutkuvienė.

Antropologės aiškinimu, iš JAV atkeliavusią tradiciją raidėmis žymėti dydžius, vertėtų pakeisti kitu žymėjimu: ant drabužio etiketės vertėtų rašyti tik ūgį žmogaus, kuriam tinka drabužis, juosmens, pečių ir klubų apimtį.

"Taip būtų daug geriau, nes skirstymas raidėmis tarsi sugrupuoja žmones į tam tikras kategorijas, lyg uždeda štampą ir įvaro begalę kompleksų", – kalbėjo J.Tutkuvienė.