Seimo nariai tvirtina dar neapsisprendę, kaip netrukus prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje balsuos dėl įstatymo, kuris atvertų kelią į Lietuvos parlamentą per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui.

Svarstys pavasarį

Šį šeštadienį, kovo 10 d., prasidės eilinė Seimo pavasario sesija. Tai bus paskutinė visa dabartinės kadencijos parlamento sesija. Rugsėjo 10-ąją prasidėjusi rudens sesija bus nutraukta spalį vyksiančių naujojo Seimo rinkimų.

Pavasario sesijoje numatoma svarstyti nemažai svarbių klausimų – dėl Visagino atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projektų patvirtinimo, dėl pensijų sistemos reformos, Seimo narių darbo sąlygų, partijų finansavimo taisyklių. Be to, gegužę arba birželį numatoma išklausyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, o kiek anksčiau – Vyriausybės metinę ataskaitą, surengti diskusiją dėl jos.

Seimui atsiskaitys ir kai kurios kitos valstybės institucijos.

Vienas iš pavasarį numatomų svarstyti projektų – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai, kurie po aštuonerių metų pertraukos gali vėl leisti R.Paksui kandidatuoti į parlamentarus.

„Pašalino prieštaravimus“

Pernai gruodį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras parengė įstatymo projektą, numatantį, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jei nuo sprendimo pašalinti iš einamų pareigų ar panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo aštuoneri metai“.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą per apkaltą pašalintas pareigūnas niekada gyvenime negali siekti nei Seimo nario, nei prezidento, nei Vyriausybės nario, nei teisėjo, nei valstybės kontrolieriaus pareigų. Tokia nuostata buvo priimta dar 2004 m., kai Konstituciją šitaip išaiškino Konstitucinis Teismas (KT).

Tais pačiais 2004 m. R.Paksas buvo per apkaltą pašalintas iš prezidento pareigų. KT pateiktas išaiškinimas užtvėrė kelią šiam politikui siekti parlamentaro mandato.

Tačiau pernai sausį Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre paskelbė savo išvadą dėl R.Pakso skundo, kad Lietuva riboja jo politines ir pilietines teises.

„Lietuvos įstatymuose ir konstitucinėje doktrinoje nustatytas draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų, iki gyvos galvos būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas bei prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai“, – paskelbė Strasbūro teismas.

Po tam tikrų diskusijų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose buvo parengtas S.Šedbaro projektas, kuriuo, pasak autoriaus, „pašalinami prieštaravimai tarp Žmogaus teisių konvencijos ir nacionalinės teisės“.

KT peržiūrės doktriną?

Jeigu šis projektas būtų priimtas ir įsigaliotų, R.Paksas jau galėtų dalyvauti šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, nes nuo jo pašalinimo iš prezidento pareigų bus praėję daugiau kaip aštuoneri metai.

S.Šedbaro parengtą įstatymo projektą numatyta pateikti ir svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Ji jau čia pat, tačiau iki šiol neaišku, ar įstatymas galų gale bus priimtas.

O jeigu ir bus, ar jo nevetuos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ar neišbrokuos KT?

„Įstatymo projektui po pateikimo pritarta, tikiuosi, pavasario sesijoje jis bus svarstomas. Dar nežinia, kaip tas svarstymas pakryps, nes projekto aptarimo frakcijose nelabai buvo, todėl Seimo narių nuotaikos nežinomos“, – teigė S.Šedbaras.

Jis neatmetė, kad per svarstymą iškils klausimas ir dėl kreipimosi į KT: „Manau, po Strasbūro teismo sprendimo Lietuvos KT galėtų iš naujo pažiūrėti šį klausimą, prieš kelerius metus nustatytą konstitucinę doktriną šiuo klausimu.“

Todėl politikai kol kas atsargiai kalba, kad Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis R.Paksas jau šį rudenį galės dalyvauti Seimo rinkimuose. „Jokiu būdu negalima teigti, kad R.Paksas jau galės dalyvauti rinkimuose. Šansai, sakyčiau, – pusė per pusę. Dar reikia klausimą apsvarstyti, priimti įstatymą, vėliau sulaukti, kol jis įsigalios. Tai gali ilgokai užtrukti“, – sakė S.Šedbaras.

Teisininkai pastabų nepateikė

Pats R.Paksas ir jo partijos kolegos nėra tikri, kad Seimas pasiskubins priimti įstatymo pataisas, kurios leistų jam siekti parlamentaro mandato šį rudenį. Pasak politiko, galutinio įstatymo priėmimas gali būti vilkinamas. Be to, esą gali atsitikti ir taip, kad įstatymas bus priimtas, tačiau tuojau pat sustabdytas, nes pritarta kreipimuisi į KT dėl šio teisės akto konstitucingumo.

Tokiu atveju KT turėtų be eilės svarstyti šį klausimą. R.Paksas mano, kad Teismo išvada nebus jam palanki, nes dar pernai, tuojau po Strasbūro sprendimo, KT paskelbė specialų pareiškimą, kuriame nurodė, jog turi būti keičiama Konstitucija, norint leisti per apkaltą pašalintiems pareigūnams siekti tam tikrų renkamų aukštų pareigybių, iš jų – ir Seimo nario mandato.

Taip KT leido suprasti, kad pagal galiojančią Konstituciją nėra galimybės šią problemą išspręsti tik pakoregavus įstatymus, nes tam reikalinga pataisa pačioje Konstitucijoje. Taigi, yra nemenka tikimybė, kad Seimo priimtą įstatymą KT pripažintų prieštaraujančiu Konstitucijai ir negaliojančiu, todėl R.Paksui Seimo durys dar nebūtų atvertos.

Beje, Seimo teisininkai, vertindami S.Šedbaro projektą, išvis nepateikė jokių pastabų, nors paprastai gana kruopščiai atkreipia dėmesį į bet kokius galimus įstatymo prieštaravimus jau priimtiems KT sprendimams.

Tačiau kodėl šiuo atveju nėra pastabų dėl galimo prieštaravimo KT doktrinai, patys Seimo teisininkai nekomentuoja. „Manau, jie negali nekreipti dėmesio į Strasbūro teismo sprendimą, ne tik į KT nustatytą konstitucinę doktriną. Jokio politinio užsakymo vykdymo čia tikrai neįžvelgčiau“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.