Parlamentaras  siūlo leisti neetatiniams inspektoriams patruliuoti vieniems, aiškiau numatyti jų egzaminavimo, skatinimo tvarką bei sugrąžinti prieš tai turėtas teises.

„Šiandien nėra aiškios mokymų sistemos, kuri padėtų kokybiškai parengti neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, todėl mano įregistruotose įstatymo pataisose yra įtvirtinta  nuostata, kad neetatiniu inspektoriumi tampama baigus mokymo kursus ir iš jų medžiagos išlaikius egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą. Taip pat siūlau leisti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams vykdyti veiklą vieniems. Šiuo metu neetatiniai inspektoriai gali patruliuoti tik su  aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu. Pagal mano siūlymas pataisas, vieni patruliuoti galėtų mažiausiai du neetatiniai inspektoriai, prieš tai suderinę aplinkos apsaugos kontrolės planą ir gavę sutikimą iš jų veiklą prižiūrinčio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno“, – teigė L. Jonauskas.

Taip pat siūlau leisti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams vykdyti veiklą vieniems. Šiuo metu neetatiniai inspektoriai gali patruliuoti tik su  aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu.

Seimo narys siūlo leisti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams vieniems tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius, reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius, – sulaikyti įtariamą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėją, kol atvyks aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ar policijos pareigūnai.

Taip pat siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti teisę vieniems paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius ir juos perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ar policijos pareigūnams.

Pasak L. Jonausko, poreikį priimti tokias  įstatymo pataisas   rodo ne tik didėjantis pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus skaičius, bet ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičiaus mažėjimas.

„Per pastaruosius penkerius metus pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus skaičius išaugo kelis kartus. Neabejingi piliečiai vis dažniau pareigūnams praneša apie įvairius aplinkosauginius pažeidimus. Didelė dalis sąmoningų, mylinčių gamtą žmonių prisijungė prie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių. Iki 2017 metų gamtoje patruliavo net 700 neetatinių inspektorių. Deja, nuo 2017 metų, panaikinus neetatiniams inspektoriams teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, paimti iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo padarymo įrankius ir kitus daiktus, inspektorių gretos sumažėjo iki 300 žmonių. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių instituto stiprinimas galėtų užkirsti kelią ne tik tokiems aplinkosaugos pažeidimams kaip brakonieriavimas, bet ir leistų greičiau nustatyti pramoninius teršėjus, kad būtų išvengta tokių neigiamų padarinių aplinkai kaip „Grigeo Klaipėda“ taršos atveju. Visuomeniniais tikslais veikiantys, kokybiškai parengti neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gali sustiprinti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, kurioje šiuo metu yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų trūkumas“, – sakė L. Jonauskas. 

Įstatymo pataisomis numatomas ir kasmetinis aktyviai dirbančių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių finansinis skatinimas. Jam iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos L. Jonauskas siūlo  skirti 10 tūkst. eurų.