Anot tarnybos, per šių metų metų devynis mėnesius vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 42 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, juos įvertinus, daugiau nei 70-čia proc. atvejų konstatuoti pažeidimai.

„Matome, kad akivaizdus gaunamų pranešimų augimas atspindi didesnį visuomenės pastabumą vaikui, jo savijautai ir aplinkai bei norą padėti, jeigu tam tikri vaiko siunčiami ženklai kelia susirūpinimą. Taip pat didėjantis pasitvirtinusių pranešimų skaičius atliepia žmonių gebėjimą tikslingai pranešti apie pastebėtus galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos pavyksta vis geriau atpažinti“, – pranešime cituojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Kaip nurodo tarnyba, rugsėjį pranešimų sulaukta daugiausiai, todėl vaiko teisių gynėjai reagavo kas devynias minutes. Išaugęs pranešimų skaičius siejamas su mokinių grįžimu į ugdymo įstaigas, aktyvesniu jų įsitraukimu į socialinį gyvenimą ir didesnėmis visuomenės, ypač mokyklų bendruomenių, galimybėmis pastebėti ir atpažinti sunkumus, su kuriais susiduria vaikai.

Šį rugsėjį sulaukėme itin didelio skaičiaus pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – vaiko teisių gynėjams teko reaguoti dėl daugiau nei 5 tūkst. atvejų.

„Šį rugsėjį sulaukėme itin didelio skaičiaus pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – vaiko teisių gynėjams teko reaguoti dėl daugiau nei 5 tūkst. atvejų. Tikėtina, jog toks reagavimo ir pagalbos poreikis kilo arčiausiai vaiko esantiems žmonėms pastebėjus jo elgesio ir nuotaikų pokyčius, kuriuos dažnai iššaukia sunkumai, lydintys vaiką tiek namų aplinkoje, tiek mokykloje ar kitoje socialinėje erdvėje – dėl išgyvenamų smurtinių situacijų, patiriamų patyčių, mokymosi iššūkių bei bendravimo su bendraamžiais keblumų“, – teigė I. Skuodienė.

Anot jos, prasidėjus mokslo metams, mokytojams, būrelių vadovams, vaiko draugams ir specialistams, dirbantiems aplinkoje, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra lengviau pastebėti, kokiomis emocijomis vaikas gyvena, ką išduoda jo bendravimas ir elgesys, kaip keičiasi jo pamokų ir užsiėmimų lankomumas, mokslo pasiekimai, kada formuojasi žalingi įpročiai.

Pasak tarnybos vadovės, dažnai tokie pastebėti pokyčiai tampa nuogąstavimais dėl vaiko patiriamų sunkumų ir paskatina aplinkinius pranešti svarbią informaciją vaiko teisių gynėjams bei suteikia galimybę jam padėti.

Nors daugiausia pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų sulaukiama iš policijos, gydymo įstaigų ir vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų, bet pastaruoju metu aktyvūs buvo ugdymo įstaigų atstovai, vaiko artimieji bei patys vaikai, kurie vis dažniau praneša vaiko teisių gynėjams apie saugumo trūkumą.

Pasak pranešimo, duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius nuo smurto galimai nukentėjo per 2,5 tūkst. vaikų. Daugiausia pranešimų buvo gauta dėl fizinio smurto, mažiausiai – dėl vaiko nepriežiūros. Lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, šiais metais seksualinio smurto atvejų padaugėjo apie 27 proc., o fizinio ir psichologinio – virš 30 procentų.

Tarnybos vadovė atkreipė dėmesį, kad smurtas prieš vaikus vis dar išlieka didelio masto problema, todėl siekiant nulinės tolerancijos smurtui prieš vaikus yra svarbus visų įsitraukimas ir susitelkimas: vaiko poreikius suprantančios ir atliepiančios artimiausių žmonių aplinkos, sąmoningos ir aktyviai apie galimus vaiko teisių pažeidimus pranešančios visuomenės bei vaiko gerovės srityje bendradarbiaujančių bei kompleksinę pagalbą šeimoms teikiančių institucijų.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.

Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.