Valdžia vėl suvedžiojo studentus. Vakar rytą Vyriausybė skubiai nutarė, jog gerai besimokančiu bus laikomas sesiją be akademinių skolų išlaikęs studentas, bet Seimas nesugebėjo nieko nuspręsti.

Maišatis dėl sąvokos

Vyriausybės išvadą Seime pristatęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius paragino ją paremti – esą dabar egzistuojanti gero studento samprata diskriminuoja studijuojančius tiksliųjų mokslų universitetuose, nes jų vidurkiai smarkiai skiriasi nuo tų, kurie pasirinko humanitarines studijas.

Jam oponavęs Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius teigė, kad taip nuleista kartelė devalvuos gero mokymosi sampratą. Seimas nutarė sprendimą dėl gerai besimokančio studento sąvokos atidėti kitam posėdžiui.

Iki vasaros studentams galiojo gana paprasta tvarka mokėti už mokslą: pusė geriausiai išlaikiusių sesiją kitą semestrą studijavo nemokamai ir dar galėjo tikėtis stipendijos. Tačiau nuo vasaros užvirė tikra košė: birželį Seimas nusprendė, kad gerai besimokantis – tai studentas, kurio sesijos pažymių vidurkis ne mažesnis nei aštuoni balai. "Aštuntuko" sistema ypač nepatenkinti tiksliųjų mokslų atstovai – esą inžinerijos ar matematikos mokslai yra kur kas sudėtingesni už socialinius, todėl toks studentų skirstymas nėra sąžiningas. Jei kitame posėdyje Seimas pritars šiam siūlymui, naujoji tvarka įsigalios jau nuo pavasario semestro.

Rinkimų blefas

Tačiau studentai šį sprendimą vertina skeptiškai – esą tai populistinis bandymas pritraukti daugiau balsų prieš Seimo rinkimus.

"Šiuo metu finansuojama vos 47 proc. aukštojo mokslo reikmių, universitetai ir kolegijos dar laukia lėšų už šį semestrą nemokamai studijuojančius asmenis. Aukštasis mokslas vis mažiau finansuojamas – mūsų duomenimis, kitais metais Švietimo ir mokslo ministerijai planuojama skirti dar mažiau lėšų nei šiemet. Žadama atrasti pinigų, bet niekas nesako, iš kur – visos kalbos yra rinkimų blefas", – utopiniais Vyriausybės pažadais abejojo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovas Dainius Dikšaitis. Studentai baiminasi, kad neradus papildomų milijonų bus drastiškai mažinamas studentų skaičius.

Reforma – muilo burbulas

Mokesčio už mokslą klausimas yra neatsiejamas nuo diskusijų, kaip pagerinti studijų kokybę. "Be pakankamos paramos net nėra ko kalbėti apie kokybiškas studijas – jei nebus pinigų, tai nebus nei dėstytojų, nei naujų kompiuterių, nei gražių auditorijų. Antras dalykas – jei visose aukštosiose mokyklose nebus normalios sistemos akademinėms žinioms vertinti, jei valstybė neatsakys į klausimą, kokios kompetencijos tikisi iš studentų, tai studentas galės daryti trali vali visur už nieką nemokėdamas. Reikia, kad studentai stumtų valstybę į priekį – dabar taip nėra", – D.Dikšaitis baiminosi, kad nuleidus pažymių kartelę studijų kokybė nepagerės.

Studentų atstovas piktinosi, kad valstybė neapsisprendusi, ko nori – nėra aiškios vertinimo sistemos, dauguma dėstytojų pažymius rašo "iš oro". "Jei bus nuspręsta, kad gerai besimokantys yra visi neturintys skolų, tai dar labiau sumažės studento motyvacija. Stipendijos – krokodilo ašaros ir jos neskatina stropiau mokytis. Reforma vykdoma ne nuo to galo – visi valstybės veiksmai yra muilo burbulas, investuojama į skylėtą dėžę, iš kurios viskas išbyrės", – kalbėjo pašnekovas.

Nusirašys ir nemokės

LSS atstovui pritarė ir Rektorių konferencijos pirmininkas VGTU rektorius Romualdas Ginevičius. "Žinių vertinimo sistema, kai užtenka neturėti akademinių skolų ir jau esi pažangus, suveiktų tik tuo atveju, jei studentai universitete siektų žinių, o ne diplomo. Dabar daugelis laksto paskui dėstytojus ir maldauja geresnio pažymio – kad tik už mokslą nereikėtų mokėti. Studentas nusirašys ir gaus tą penketą ar aštuonetą. O paskui valstybė turės finansuoti ne tik norinčių mokytis studijas, bet ir tų, kurie stengsis vien dėl diplomo", – nuogąstavo profesorius.

Jis įsitikinęs – kol studentai nebus sąmoningi, tol nebus ir studijų kokybės. O gerai besimokančio studento sąvoka vers universitetus keisti vertinimo kriterijus. "Jei bus palikta aštuoneto riba, turime dvi išeitis: arba dauguma mūsų studentų mokės už mokslą, arba dėstytojams teks nuleisti kartelę, pratinti studentus prie gero gyvenimo ir taip dar labiau juos gadinti. Net nežinau, kas geriau", – susimąstė pašnekovas.

Pažadų negana

Jei Seimas priims naująją pataisą dėl pažangaus studento statuso, ir taip skylėtame biudžete kasmet teks papildomai surasti beveik 60 mln. litų studijoms finansuoti. Iš kur – dar neaišku.

Premjeras Gediminas Kirkilas po Vyriausybės posėdžio kalbėjo, jog pinigų bus, nes aukštasis mokslas – Lietuvos prioritetas, tačiau konkretaus sprendimo nepasiūlė.
Kol kas Lietuvos aukštosios mokyklos laukia išmokų už šį semestrą valstybės lėšomis studijuojančius asmenis. Panašu, kad iki metų pabaigos šių pinigų nebus, nes, pasak G.Kirkilo, Vyriausybė lėšų galės skirti tik iš kitų metų biudžeto, kuris dar net nepateiktas svarstyti.