Prezidentas Valdas Adamkus netikėtai atidėjo spalio pabaigoje turėjusį įvykti vizitą į Suomiją. Neoficialiomis žiniomis, vizito atidėjimas galėjo tapti tam tikru diplomatiniu demaršu.
Viskas buvo parengta
Lietuvos ir Suomijos diplomatai bei protokolo pareigūnai jau kurį laiką derino V.Adamkaus ir jo žmonos Almos Adamkienės valstybinio vizito į Helsinkį šių metų spalio 28–29 d. darbotvarkę.
Be kita ko, buvo numatytas Lietuvos vadovo susitikimas su Suomijos prezidente Tarja Halonen. Šiame ir kituose susitikimuose su aukštais suomių pareigūnais turėjo būti aptartas Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimas ekonomikos, ypač energetikos srityje, pastarojo laikotarpio iššūkiai ES, santykiai su kaimyne Rusija.
V.Adamkaus ir T.Halonen susitikime daug dėmesio turėjo būti skirta Rusijos ir Vokietijos planams tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Suomiai leido jį tiesti per savo teritorinius vandenis, nors Lietuva ir kitos Baltijos valstybės tam prieštarauja.
Sutrukdė Seimo rinkimai
Tačiau šią savaitę netikėtai pranešta, kad V.Adamkaus vizitas atidedamas.
"Šis svarbus vizitas ne atšauktas, bet atidėtas dėl kelių priežasčių, tarp jų ir dėl Lietuvos vidaus politikos aktualijų", – paaiškino Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Simonas Šatūnas.
Spalio 26-ąją, tai yra likus vos porai dienų iki numatyto vizito, Lietuvoje vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Po jo paaiškės viso naujojo parlamento sudėtis ir tarp partijų prasidės intensyvios konsultacijos dėl naujos valdančiosios daugumos bei Vyriausybės formavimo.
Konsultacijose dalyvaus ir Prezidentas. Jau kitą dieną po antrojo turo jis ketina susitikti su visų į naująjį Seimą patekusių partijų lyderiais, aptarti su jais besiklostančią politinę padėtis.
Prognozuojama, kad derybos tarp partijų bus gana sudėtingos ir ilgos. Todėl, kaip leido suprasti prezidentūra, valstybės vadovui gali tekti kurį laiką po rinkimų pabūti Lietuvoje ir stebėti bei dalyvauti politiniuose procesuose.
"Su Suomija yra derinama nauja valstybinio vizito data. Vargu ar jis įvyks šiemet, bet kitų metų pradžioje tai tikrai", – tikino S.Šatūnas.
Tikroji priežastis?
Tačiau Lietuvos vidaus politikos aktualijos gali būti tiktai priedanga atidėti valstybės vadovo vizitą į Suomiją.
Neatmetama, kad V.Adamkaus kelionė galėjo būti atidėta ir dėl Suomijos politikų kai kurių nesenų pareiškimų, kritikuojančių Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių poziciją Rusijos atžvilgiu po to, kai ši rugpjūtį užpuolė Gruziją.
Netgi pati Suomijos prezidentė T.Halonen rugsėjį yra pareiškusi, jog nemato prasmės laikytis tokios griežtos politikos su Rusija, kokią pasirinko Baltijos šalys. Anot jos, Suomijos pozicija dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje buvo gerai apsvarstyta ir šalis norėtų išlaikyti gerus santykius su visais savo kaimynais, todėl Suomija nemato reikalo laikytis tokių griežtų manierų kaip Baltijos šalys.
Prezidentė mano, kad pati ES suinteresuota, kad jos narės sugebėtų vesti derybas su Rusija blaiviai ir konstruktyviai. Suomija save laiko "šiek tiek artimesne Rusijos kaimyne".
"Suomija nėra šiaurinė Baltijos šalis, greičiau – pietinė Šiaurės šalių bloko narė. Mes niekada nebuvome komunistine šalis, tuo labiau – Sovietų Sąjungos dalis", – pastebėjo T.Halonen.
Lietuvos prezidentūra nekomentuoja neoficialių versijų, kad V.Adamkaus vizitas į Helsinkį galėjo būti atidėtas dėl panašių suomių politikų pareiškimų.
Naujausi komentarai