Sisteminis sukčiavimas

„Euro sprendimai“, „Autentika“, „Gramana“, „Jonseris“, „Mijorus“, „Ulstero“ – tai tik keli bendrovių pavadinimai, kuriuos mini automobilius šių įmonių atstovams pardavę ir pinigų neatgavę asmenys. Neatmetama, kad anksčiau teistų asmenų grupė yra įkūrusi ir daugiau bendrovių, iš kurių dalis jau yra bankrutavusios, nes nusikalstama veikla vykdoma mažiausiai kelerius metus.

Manoma, kad nukentėjusiųjų gali būti kelios dešimtys, o štai ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo pradėta vos keletas, nes policija pagalbos laukusius asmenis siunčia santykius su aferistais aiškintis į teismą civiline tvarka. Kelių nukentėjusiųjų interesus atstovaujanti Advokatų profesinė bendrija „Meidus ir Juzukonis“ kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.

Advokatai pabrėžė, kad jų atstovaujami asmenys nukentėjo nuo visoje Lietuvos teritorijoje vykdomos, gerai organizuotos plataus masto sisteminio sukčiavimo nusikalstamos gaujos, kuri apgaulės būdu pasisavina automobilius per specialiai šiam tikslui įkurtas įmones.

Nusikalstamos veiklos modelis – fiktyviu adresu įkuriama realiai jokios veiklos nevykdanti įmonė, kurioje fiktyviai įdarbinami asmenys, vykdantys automobilių supirkimą išsimokėtinai įmonės vardu iš fizinių asmenų, neketinant už juos atsiskaityti.

Supirkėjai automobilius nedelsdami perparduoda, o gautus grynuosius pinigus pasidalija tarpusavyje. Nukentėjusiųjų prašymai atsiskaityti už parduotą automobilį – tiesiog ignoruojami.

Kadangi aferistų įkurta bendrovė pajamų negauna ir realiai jokios veiklos nevykdo, o jos registracijos adresas paprastai būna fiktyvus, nukentėjusiesiems užkertamos bet kokios galimybės išieškoti žalą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. O įmonė, kurios vardu yra superkami automobiliai, galiausiai privedama prie bankroto. Be to, automobiliai įmonės vardu net nėra registruojami ir už jų pardavimą gaunamos pajamos įmonės buhalterijoje neatsispindi.

Viltis: tikimasi, kad generalinė prokurorė N. Grunskienė įvertins nusikalstamos veikos mastą ir apjungs tyrimus. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Tęsia aferas

Šių metų birželį „Kauno diena“ rašė apie galimą aferistų siautėjimą superkant automobilis. Nukentėjusiųjų, kurių tapatybių neatskleidėme dėl galimų grasinimų ir susidorojimo, pasakojimai identiški.

Anatolijus (pavardė redakcijai žinoma) tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Skambutis. Vyras telefonu pasiūlė nupirkti automobilį. Anatolijus pasakojo, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs Vilius Vyšniauskas sandoriui garantuoti 2,5 tūkst. eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis, tačiau įsipareigojimo neįvykdė.

Kita nukentėjusioji pasakojo, kad V. Vyšniauskas atvažiavo su automobilių tikrinimo įranga, taip sudarydamas rimto specialisto įvaizdį. Anot moters, nurodytais įmonės telefonais dabar atsiliepia jaunuoliai, kurie dažniausiai sako nieko nežinantys ir tik darantys tai, ką jiems nurodo. Tačiau nukentėjusioji pabrėžė, kad už šios kompanijos nugaros viską reguliuoja Laimis Valinskas.

Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ rašte generalinei prokurorei pažymima, kad nusikalstamą veiklą vykdo organizuota grupė, kuriai galimai vadovauja teisėsaugai gerai žinomas ir už sukčiavimą teistas L. Valinskas, pasitelkdamas kitus asmenis – jau minėtą V. Vyšniauską, Stasį Šidlauską, Žydrūną Karpavičių, Ligitą Sinkevičę ir kitus.

„Jiems keli ikiteisminiai tyrimai jau pradėti, bet jie toliau tęsia savo veiklą. Jie yra pasikaustę ir kažkieno pakonsultuoti, todėl veikia toliau. Be to, jie veikia labai sparčiai, o tyrimai vyksta vangiai. Gal pareigūnai pakalba, kad „ai, kvailiai, patys apsigavo“, bet patiklumas – juk ne visada kvailumo požymis. Mes linkę tikėti, kad aplinkui visi sąžiningi. Aišku, kad žmogus yra apkvailinamas ir juo pasinaudojama“, – aferistų gebėjimus išskyrė advokatas Tomas Meidus.

Kyšo policininko ausys?

Štai dar ką pavyko atskleisti. Formaliai sukčiai automobilį įgyja už, tarkime, 14 tūkst. eurų, o parduoda už beveik 5 tūkst. Atsiskaitoma grynaisiais. Tai vienas iš epizodų, kuriame figūruoja Lietuvos policijos komisariatų kriminalinės policijos pareigūno pavardė. Tai perša prielaidą apie galimus aferistų ryšius su teisėsaugos institucijomis, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai apskritai nepradedami arba viskas vilkinama.

Anot advokatų bendrijos atstovų, per pokalbius su nukentėjusiaisiais paaiškėjo, kad neteisėtai pasisavintus automobilius galimai perperka ir patys pareigūnai. Susipažinus su vieno ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiškėjo, kad neteisėtai pasisavintą nukentėjusiosios automobilį iš tiesų įsigijo policijos pareigūnas.

Jis automobilį įsigijo žymiai mažesne nei rinkos kaina, t. y. daugiau nei dvigubai pigiau, galimai sąmoningai nuslepiant dalį grynais pinigais sudaromo sandorio kainos. „Keista, kai per apklausą pareigūnas aiškina, kad automobilio, kurio šeimai ieškojo apie mėnesį, kaina jam nesukėlė jokio įtarimo“, – T. Meidus.

Jie yra pasikaustę ir kažkieno pakonsultuoti, todėl veikia toliau.

Pareigūnas įsigijo automobilį už 4 950 eurų, nors jo rinkos vertė šiuo metu – apie 11 tūkst. eurų. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas numato, kad pagal sandorį atsiskaitant grynaisiais suma negali viršyti 5 tūkst. eurų, įskaitant ir dalinius atsiskaitymus.

Akivaizdu, kad šiuo atveju sandoris buvo sudarytas su tikslu apeiti šį įstatymą. Tikėtina, kad buvo suklastota pirkimo–pardavimo sutartis ir dalis sandorio kainos sumokėta atskirai – vokelyje. Tai jau užtraukia tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę abejoms sandorio šalims.

Net jei minėtas pareigūnas iš tiesų nupirko 11 tūkst. eurų vertės automobilį vos už 4 950 eurų, tai bet kuriuo atveju neabejotinai rodo jo nesąžiningumą, nes tokia žema automobilio kaina lyg ir turėjo kelti abejonių dėl sandorio teisėtumo. Juolab kad pati nukentėjusioji automobilį pardavinėjo už 11 tūkst. eurų, jis buvo techniškai tvarkingas, prižiūrėtas, maža rida – vos apie 120 tūkst. km.

Vyšnia ant torto buvo tai, kad, nepaisant viso sandorio keistumo, automobilis buvo sulaikytas ir grąžintas ne nukentėjusiajai, o aiškiai nesąžiningam ir galimai nusikalstamu būdu automobilį įgijusiam perpirkėjui. Ar toks sprendimas stiprina Lietuvos piliečio tikėjimą teisine valstybe, ikiteisminio tyrimo skaidrumu ir policijas pareiga padėti nukentėjusiajam?

Keista: T. Meidus stebisi teisėsaugos nenoru matyti nusikalstamos veikos visumos. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ragina apjungti tyrimus

Galima leistis į fantazijas, kad aferistų grupuotė vykdo užsakymus. Kodėl ne? Užsakovas baksteli pirštu skelbimuose, kad nori tokio automobilio. Sukčiai lekia pirkti, automobilio pardavėjui numeta kokius 2 tūkst. eurų, likusius raštais, kaip firmos atstovai, įsipareigoja sumokėti vėliau ir kuo skubiau perrašo mašiną jau naujo savininko vardu už mažą kainą.

Nukentėjusieji lieja apmaudą, kad teisėsaugos rekomendacijos pinigus susigrąžinti civiline tvarką neapriboja sukčių veiklos – jie ir toliau laisvai veikia. Net ir kreipdamiesi civiline tvarka, nukentėjusieji nieko nepeštų, nes sukčių registruotos įmonės neturi jokio turto.

„Į mus kreipėsi jau viltį praradę žmonės, ypač teisėsaugos atstumti. Jie susitaikė, kad nebesusigrąžins prarastų pinigų, tačiau siekia pažaboti aferistus, kad kiti nenukentėtų. Čia ne mastelis, o mastas, kuriame šimtai tūkstančių išviliojama kasdien“, – teisėsaugos nenoru matyti nusikalstamo veikos visumos stebėjosi T. Meidus.

Advokatų profesinė bendrija rašte generalinei prokurorei pabrėžė, kad iš nukentėjusiųjų teikiamos informacijos ir pačių pareigūnų paaiškinimų yra visiškai akivaizdu, jog teisėsaugos institucijų tarpusavio nesusikalbėjimu sąmoningai ir sėkmingai naudojasi nusikaltėliai, nuolat keisdami nusikaltimų vietas, įmonių adresus ir kt. Būtent dėl to būtina šių asmenų baudžiamąjį persekiojimą atlikti centralizuotai, tam, kad ateityje jų nusikalstama veikla būtų sėkmingai užkardyta.

Advokatų profesinė bendrija ragina generalinę prokurorę atsižvelgti į tai, kad tiriamos sukčiavimo nusikalstamos veikos yra tapačios, t. y. atliekamos pagal tą pačią schemą, veikiant tiems patiems asmenims, organizuotoje grupėje, taip pat nusikalstamos veikos yra kartotinės, daromos visoje Lietuvos teritorijoje.

Ir nukentėjusiųjų yra daug, todėl būtina sujungti visus ikiteisminius tyrimus į vieną, sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų ir tyrimo organizavimą pavesti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Žinomas, bet nepažabotas

Vis dėlto reikia pripažinti, kad viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas apsukrus sukčius L. Valinskas. 15min 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų. Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų.

2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.

„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera“, – taip šį verslininką 2006-ųjų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“. Tuo metu L. Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės – „Fortena“ – šeimininkas.

„Kauno diena“ praėjusių metų lapkritį aprašė bendrovė „Gramana“ sukčiavimus ne tik perkant automobilius. Kaune registruota bendrovė „Gramana“ sudarė sutartį dėl stogo dengimo darbų. Buvo sumokėtas ir 2 tūkst. eurų avansas, tačiau darbai nepradėti.

Tąsyk rašinyje buvo nurodyta, kad internete galima rasti gausybę straipsnių apie vieną „Gramanos“ darbuotoją L. V., teistą už sukčiavimą. Dabar jau aišku, kad L. V. yra L. Valinskas.

Įdomu tai, kad „Gramana“ registruota Chemijos gatvėje esančiame garaže. Panaši situacija ir dėl „Autentikos“, kurioje veikia jau minėti sukčiai. Ši bendrovė registruota Pasvalio rajone, Nairių kaime, Mučiuvio gatvėje 17-4. Šis adresas yra atokiau nuo kaimelio, o realiai tėra kažkoks apgriuvęs pastatas.

Tokiu pačiu adresu kaip ir „Autentika“ registruota ir nauja kompanija „Euro sprendimai“. Nukentėjusieji neabejoja, kad, prisidengdami naujai registruota įmone, tie patys asmenys gali ir toliau tęsti savo veiklą, nors apie automobilių supirkimą prisistatydami neužsimena.