„Dėl gausaus lietaus problemos kilo. Buvo susirinkęs nemažas būrys, iki šimto galbūt migrantų prie vartų. Kitoje vartų pusėje stovėjo gausus būrys pareigūnų. Migrantai šaukė, piktinosi, reikalavo juos išleisti, kad galėtų keliauti toliau į Europą, skundėsi, kad neturi normalaus maisto, nes jiems esą lietuviškas netinka, kad vanduo, kurį turi gerti, esą yra geltonas. Skundėsi, kad bloga sveikatos priežiūra, tačiau į jokį dialogą jie su pareigūnais kelias valandas nėjo“, – pasakojo žurnalistas.

„Pareigūnai bandė kalbėtis su jais, prašyti, kad jie laikytųsi reikalavimų. Pareigūnai būdavo nušvilpiami. Galiausiai, po tokio kelių valandų stovėjimo, pareigūnai įėjo į stovyklos vidų, panaudojo ašarines dujas ir nustūmė migrantus toliau į stovyklos vidų. Vėliau tos aistros pamažu aprimo. Keli čia laikomi neteisėti migrantai buvo nuvesti į greitosios automobilius būtent dėl ašarinių dujų. Vienas buvo pasodintas į policijos automobilį. Teko matyti, kad migrantai stovyklos viduje esančias judėjimui tarp palapinių pastatytas apsaugines tvoras buvo išvartę ir prinešę prie vartų šiukšlių. Policija jiems liepė ir jie sustatė tvoras atgal į vietą, surinko šiukšles, atneštas prie vartų“, – komentavo G. Salyga.

Patys migrantai tarpusavyje apsistumdė, kai pareigūnai jiems liepė sustatyti išspardytas tvoras atgal į vietą. Vieni norėjo jas pastatyti, kiti trukdė.

Nors neramumai prasidėjo dėl smarkaus lietaus, anot žurnalisto, palapinės nesušlapo: „Nebuvo taip, kad vanduo pateko į palapinių vidų, kur migrantai gyvena. Tiesiog dalis palapinių, kaip informavo Vidaus reikalų ministerija, buvo ne naujos ir neatlaikė susikaupusio vandens svorio ir įlinko, deformavosi konstrukcijos. Palapinės nesugriuvo, tiesiog prarado savo pirminį vaizdą. Tai ir išprovokavo pirminį migrantų pasipriešinimą“.

Nors iš pradžių migrantai supyko dėl palapinių, kaip teigė G. Salyga, protestuodami apie palapines jie kalbėjo labai mažai: „Pagrindinis reikalavimas – kad būtų išleisti į laisvę, kad būtų leista jiems keliauti. Stebisi, kur ta Europos Sąjunga, į kurią jie keliavo, jeigu jie dabar laikomi čia uždaryti, neteisėtai kirtę Lietuvos sieną miškais ir atėję čia be dokumentų“.

Stop kadras.

„Neramumai buvo numalšinti, kai pareigūnai priėmė sprendimą įeiti į teritoriją, apmalšinti ašarinėmis dujomis pačius aktyviausius migrantus. Nors čia yra beveik 600 migrantų, akivaizdu, kad ne visi yra pikti, ne visi palaikė besipriešinančius. Teko matyti, kaip patys migrantai tarpusavyje apsistumdė, kai pareigūnai jiems liepė sustatyti išspardytas, nuvartytas tvoras atgal į vietą. Vieni norėjo jas pastatyti, kiti trukdė. Didžioji dalis čia esančių migrantų yra ramūs, vykdo pareigūnų nurodymus ir nekelia jokių neramumų“, – teigė žurnalistas.

„Teko matyti policijos pareigūnus, bet policija nekomentavo tuo pagrindu, kad policija saugo išorinę stovyklos teritoriją, o migrantai nebuvo prasiveržę į kitą tvoros pusę. Viduje tvarką palaiko Viešojo saugumo tarnyba. Kaip minėjo pareigūnai, neoficialiai, jie nelaiko, kad čia buvo labai aktyvus ryžtas priešintis, tiesiog labiau pašūkauti“,  – sakė jis.

„Iš 600 čia esančių neteisėtų migrantų maža dalis priešinosi ir šaukė susirinkę prie tvoros. Iš tų šaukiančių buvo keli akivaizdūs lyderiai. Vienas lyderis, garsiausiai šaukiantis, žeriantis reikalavimus, priekaištus, prakeiksmus, buvo tas pats žmogus, kuris jau ir ankstesnėmis dienomis lygiai tą patį darė“, – pridūrė.

Esą pasigirdo gandų, kad iš gaisrinės žarnos buvo pilamas vanduo su ašarinėmis dujomis: „Man neteko matyti, ar buvo žarna, ar kažkokie kiti rezervuarai, bet kolegos aiškiai girdėjo pareigūnų komandą – nepurkšti į žmones, purkšti šalia jų. Tai ir buvo daroma. Vanduo, nežinau, su dujomis ar ne, buvo purškiamas ne į žmones, o po jų kojomis. To užteko, migrantai atsitraukė šaukdami, nepatenkinti, bet nubėgo į stovyklos gilumą“, – kalbėjo žurnalistas.

Kaip jis pasakojo, migrantai, pamatę žurnalistus, veržėsi dar labiau – jie kvietė, kad žurnalistai juos išklausytų, norėjo paviešinti, kaip neva baisiai su jais elgiamasi ir kad jie apskritai yra uždaryti. Anot jų, tai – žmogaus teisių nepaisymas.