Barbenant medžių šakoms į langą, čiuženant kelyje lapus, gyvenime visi keliaujam ir ateina  momentas kada išeinam amžinybės keliu...      

Velionė gimė 1927 m. gegužės 31 dieną, Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje. Jaunoji Marija buvo labai daininga, giedojo bažnytiniame chore. Baigusi vidurinę mokyklą Marija neatsitiktinai pasirinko anglų kalbos dėstytojos kelią, kadangi tėvai buvo susituokę emigracijoje. Šeimoje buvo didelė angliškų knygų biblioteka, tėtis buvo labai apsiskaitęs žmogus, suprato anglų kalbą.         

1957 m. M. Zapereckaitė Vilniuje sukūrė šeimą su politiniu kaliniu Algirdu Talandžiu, susilaukė dviejų sūnų Šarūno ir Tauro.  Po studijų M. Talandienė liko dirbti buvusiame Valstybiniame Vilniaus pedagoginiame institute (dabar VDU Švietimo akademija), kuriame dirbo 50 metų ir išėjo į pensiją būdama 80-ies.

Velionė M. Talandienė mokėjo rusų, lenkų, vokiečių kalbas, kalbėjo idiš, italų kalbomis. Ji buvusio užsienių kalbų fakulteto vyriausioji iš senosios pokario kartos dėstytojų. Dėstė ne tik praktinę anglų kalbą vyresniųjų kursų studentams, bet ir skaitė fonologijos kursą, nagrinėjo anglų literatūros meta kalbą. Stažavosi Maskvos užsienio kalbų institute. Buvo parengusi mokslinę anglų lietuvių kalbų lyginamąją disertaciją iš fonologijos srities, tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms disertacija liko neginta.         

Kolegos teigia, kad M. Zapereckaitė Talandienė visada siekė aukščiausio profesionalumo standarto, buvo reikli kitiems, bet pirmiausia sau pačiai. Jautriai bendravo su studentais ir kolegomis. Neoficialioje aplinkoje gražiai skambėjo Marijos balsas dainuojant fakulteto teminiuose studentų vakaruose. Labai domėjosi mokytojų rengimu, su kolegomis yra išleidusi mokymo priemones mokytojams. Parengė ir su kolegomis išleido mokymo priemonių studentams – akademinio rašymo ir anglų literatūros interpretacijos klausimais.     

Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugijos bendruomenė reiškia gilią užuojautą velionės sūnui Šarūnui, kitiems šeimos artimiesiems, buvusiems bendradarbiams, studentams.

„Ilsėkis ramybėje, mieloji Marija, ir tegul Tavo kelionę į amžinybę palydi Aukščiausiojo malonė“, – teigiama pranešime. 

Velionė labai mėgo Vincą Mykolaitį Putiną ir savo žemiškos būties išėjimui pasirinko jaunystės dienų nuotrauką bei šį eilaraštį:

                      Margi sakalai

Lydėdami gęstančią žarą vėlai

Pakilo į dangų margi sakalai.

Paniekinę žemės vylingus sapnus,

Padangėje ištiesė savo sparnus.

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,

Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.

Sapnai ir šešėliai padangėse mums

Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.

Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,

Iš josios vainiko nuskinsim leliją -

Ir miegančios žemės laukus ir uolynus

Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.

Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,

Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais

Pavytosios saulės ieškota liepsna,

Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,

Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,

Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai

Negrįžo į žemę margi sakalai.

Lapkričio 8 dieną, penktadienį, 15–20 val. su velione bus galima atsisveikinti laidojimo namuose „Lakrima“, adresu Kalvarijų g. 67, Vilnius (šalia ortodoksų cerkvės). Palaikai išvežami kremuoti.    

Šeštadienį atsisveikinimas vyks 9–14 val.

Laidotuvės vyks Kairėnų kapinėse, laidojama šeimos kapavietėje, šalia vyro Algirdo ir sūnaus Tauro.