- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie 3 mln. gyventojų Lietuvoje dabar primena tik daina. Daugiausiai 3 mln. 700 tūkst. Lietuvoje gyveno tik prieš 31 metus. Nuo to laiko lietuvių sumažėjo ketvirtadaliu. Tai yra daugiau nei Vilniaus ir Kauno gyventojus sudėjus, pasakojama LNK reportaže.
Anot Eurostato prognozių, po septynerių metų gyventojų skaičius Lietuvoje nesieks nė 2,5 mln., o 2045-aisiais bus jau tik 2 mln.
„Kad Lietuvoje gyventojų skaičius tikrai mažės, prognozuoti nereikėtų, nes negalime atsakyti į klausimą, kokia vyks migracija“, – komentavo Vilniaus universiteto docentas, demografas Rolandas Tučas.
Prognozuojama, kad po trisdešimties metų darbinio amžiaus gyventojų Lietuvoje gali likti dar trečdaliu mažiau nei dabar. O tai reiškia, kad vienam dirbančiajam tektų išlaikyti vis daugiau pensininkų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Bet kokia užsienio įmonė, norinti investuoti, pirmiausiai tiria, ar yra pakankamas pasirinkimas darbo jėgos. Ir jeigu nėra žmonių, nėra tam tikrų kvalifikacijų, ji tikrai čia neinvestuos ir nekurs tūkstantį darbo vietų, apie kurias mes svajojame“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Atsakymų, kaip spręsti demografines problemas, ieškojo ir specialiai sudaryta darbo grupė Seime. Ji Vyriausybei pateikė rekomendacijas, tačiau dėl jų dalis tos pačios darbo grupės narių nustebę.
„Jos pateiktos nesulaukus visų darbo grupės narių pasisakymų, net neturėjus bendro posėdžio šiuo klausimu“, – komentavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
„Mano supratimu, aš tą ir parašiau nepritardama tam dokumentui, kad tokie dalykai turi būti sprendžiami diskusijoje posėdžio metu“, – sakė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Turkų kilmės vokietis, juodaodis prancūzas ir panašūs dalykai – tai yra realybė ir ateitis Lietuvai.
Esą darbo grupės pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis, bendražygiams paruošė šventinę staigmeną.
„Išsiuntė tą dokumentą gruodžio 23 d. po pietų, man atrodo, derinti – šventiniu laikotarpiu“, – pastebėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
„Nesutikčiau, kad nebuvo derintos išvados todėl, kad darbo grupė daugiau nei aštuonis mėnesius posėdžiavo. Taip pat esminių pastabų, tiksliau, jokių pastabų kolegos neteikė“, – kontrargumentų pažėrė Seimo narys J. Džiugelis.
Naujasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Vyriausybei pateiktame dokumente be kitų priemonių demografines spragas dar siūlo užlopyti atlaisvinant imigracijos politiką, panaikinant kvotas, trumpinant terminus.
„Turėtume susitelkti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad, na, neišsivaikščiotume kaip tauta“, – kalbėjo J. Džiugelis.
Su J. Džiugelio siūlymais nesutinka net partijos kolegos.
„Jeigu mes orientuojamės vien kaip prisitraukti pigesnės darbo jėgos, tai panašu, kad ilgai ieškosime to stebuklo“, – tokia buvo Seimo nario Mindaugo Lingės nuomonė.
„Visiškai nuimti bet kokius reikalavimus, manau, neteisinga, nes turime apsaugoti ir savo darbo rinką, ir savo žmones, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai“, – kategoriškai paprieštaravo D. Asanavičiūtė.
Jų teigimu, demografinių problemų tai neišspręs. Didžioji dalis imigrantų Lietuvoje – tik laikini svečiai.
„Dabar į Lietuvą gali daug kas atvažiuoti dirbti iš tos pačios Europos Sąjungos (ES), na, ir iš trečiųjų šalių, tos procedūros paprastinamos. Ir Seime yra priimtų sprendimų“, – kalbėjo M. Lingė.
Tačiau demografai sako, su ar be liberalesnės imigracijos politikos, imigrantai vis tiek pakeis Lietuvos veidą. Taip jau nutiko ir kitose Europos šalyse.
„Turkų kilmės vokietis, juodaodis prancūzas ir panašūs dalykai – tai yra realybė ir ateitis Lietuvai“, – teigė R. Tučas.
Lietuvai reikėtų susirūpinti ne tik dėl gyventojų trūkumo, bet ir visuomenės senėjimo. Eurostatas prognozuoja, kad 2050-aisiais Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis bus 51 m., o tai būtų antras didžiausias amžiaus vidurkis ES šalyse po Italijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus miesto savivaldybė skirs paramą ispanų kalbos mokytojams3
Siekiant mažinti rusų kalbos mokymą bei pritraukti į ugdymo įstaigas daugiau ispanų kalbos mokytojų, Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nustatė šių pedagogų pritraukimo ir finansinio skatinimo sąlygas. ...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?1
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Teismas išnagrinėjo bylą dėl buvusios S. Šoigu draugės vyro A. Kaminsko Lietuvos pilietybės netekimo
Regionų administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusio Adolfo Kaminsko skundą. A. Kaminskas yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras. ...
-
„Amžiaus“ klausimas išspręstas: išrinktas naujas Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimas15
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė Salomėjos Nėries gimnaziją pervadinti Vyčio vardu. ...
-
Teismas: Lietuva turi teisę išsiųsti grėsmę jos saugumui keliantį Rusijos pilietį V. Vodo
Rusijos pilietis Vladimiras Vodo bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Š. Narbutas – tik vienas iš daugelio: Strasbūro teismo pagrūmojimai Lietuvos teisėsaugai2
Pernai iš 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išnagrinėtų bylų prieš Lietuvą šešiose nustatyti pažeidimai, nurodoma ataskaitoje. ...
-
Lietuvos ir JAV kariai bendrose pratybose treniruojasi atlikti oro operacijas
Gegužės 6–17 d. Kauno ir Šiaulių apylinkėse vyksta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) pratybos „Budrus sakalas 2024“ ir tarptautinės pratybos „Astralinis riteris“, kurių dalyje dalyvauja JAV kariai su n...
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas19
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Įstatymų laikytis per brangu?3
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...
-
LGBTI teisių reitingas: Lietuva – tarp prasčiausiai šiuo klausimu besitvarkančių šalių Europoje14
Lietuva šiemet pakilo iki 2022 metais buvusios pozicijos nevyriausybinės organizacijos „ILGA-Europe“ sudaromame LGBTI bendruomenės teisių užtikrinimo reitinge, tačiau išlieka tarp prasčiausiai Europoje šiuo klausimu besit...