„Mes kalbame apie žmones, kurie nori įsigyti medžioklei, savigynai, sportui skirtus ginklus. Siūloma, kad tie žmonės tiek norėdami gauti naują leidimą, tiek ir atsinaujindami leidimą kas 5 metus turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus“, – Eltai teigė Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisų iniciatorius NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Kam to riekia? Tam, kad žmonės daugiau žinotų apie savo vietą gynybos planuose, kad žmonės, kurie turi ginklus, kurie treniruoja savo įgūdžius, žinotų daugiau apie galimą jų įtraukimą į visą gynybos planavimą“, – teigė parlamentaras.

Pasak NSGK pirmininko, ši prievolė negaliotų profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, statutiniams pareigūnams ir šauliams.

Kas 5 metus turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus.

Visgi, L. Kasčiūno teigimu, nutarta atsisakyti siūlymo išklausius pilietinio pasipriešinimo kursus laikyti egzaminą.

„Kai kurie komiteto nariai išreiškė, kad galbūt tokie kursai galėtų būti be egzamino. Tai aš įsiklausiau ir vardan bendro kompromiso tokį pasiūlymą pateikiau“, – sakė jis.

NSGK pirmininkas viliasi, kad šios pataisos bus priimtos mėnesio bėgyje ir įsigalios nuo sausio 1 dienos.

Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad pilietinio pasipriešinimo kursą turės išklausyti ne tik norintieji gauti leidimą ginklui, tačiau ir asmenys, norintys jį prasitęsti. Leidimas nešiotis arba laikyti ginklą pratęsiamas kas 5 metus.

Leidimus laikyti nešiotis A, B kategorijos ginklus turi apytiksliai 56948 asmenys. Kitąmet leidimus prognozuojama pratęsti apie 12 tūkst. asmenų. Taigi, iš viso, įskaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jei jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų per metus, teigia pataisų iniciatorius L. Kasčiūnas.