Iš viso pasaulio

Pasak ESSC Ekstremalių situacijų skyriaus vedėjo Pauliaus Gradecko, per pastaruosius metus gautų pranešimų spektras buvo itin platus: nuo vis dar po COVID-19 pandemijos atsigaunančių pasaulio šalių, vakcinos dalijimosi iki Rusijos karo Ukrainoje padarinių, tokių kaip civilinės pagalbos prašymai ar sužeistųjų evakuacija tolesniam gydymui, ar 2023 m. pabaigoje kilusio karinio konflikto Gazos Ruože ir masinių nelaimių, tokių kaip žemės drebėjimas Turkijoje. Vis dėlto bendros tendencijos išlieka nepakitusios – žmonės ir sveikatos sistemos pasaulyje labiausiai kenčia nuo gamtos stichijų.

„Gaunami pranešimai dažniausiai apima ekstremalias situacijas ar įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, tokiomis kaip COVID-19, kiaulių ir paukščių gripas, salmoneliozė, tymai ir kitos. Fiksuota pranešimų apie gamtinės kilmės ekstremalius įvykius: audras, liūtis, potvynius. Kadangi gauname informaciją ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tarptautinių organizacijų, fiksavome pranešimų apie ugnikalnių katastrofas, žemės drebėjimus, karinius veiksmus. Platus duomenų spektras leidžia matyti, kokių grėsmių yra ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse, analizuoti tendencijas ir galimus imtis veiksmus, pagal tai teikti rekomendacijas su ekstremaliomis situacijomis dažniausiai susiduriančioms įstaigoms ir visuomenei“, – sakė P. Gradeckas.

Labai svarbu, kad mūsų turimas informacijos perdavimo kanalas būtų nuolat atviras, leistų kuo greičiau užfiksuoti pranešimą ir sureaguoti į jį.

Budi visą parą

Pasak jo, ESSC informaciją apie ekstremalius ir ypatingus įvykius, situacijas ar krizes pirmiausia gauna iš Pasaulio sveikatos organizacijos, NATO, kitų tarptautinių organizacijų.

Tokią informaciją centras gali priimti Lietuvoje iš asmenų ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybės gydytojų, Nacionalinio krizių valdymo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Radiacinės saugos centro, kitų institucijų. 2023 m. didžiausias pranešimų skaičius gautas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – 1 966 pranešimai.

Informacija 24/7 režimu dirbantiems specialistams teikiama telefonu arba nuolat stebimu e. paštu. Ją gavę specialistai įvertina pobūdį, aktualumą ir, atsižvelgdami į tai, pranešimą fiksuoja arba perduoda atsakingoms institucijoms ar konkretiems asmenims.

„Pavyzdžiui, gauname pranešimų dėl žmonių medicininės evakuacijos iš Ukrainos, dėl farmacinių preparatų poreikio ar apie galimai falsifikuotus preparatus – tokiais atvejais informacija nedelsiant perduodama atsakingiems asmenims, kurie imasi tolesnių veiksmų“, – teigė pašnekovas.

Kaip pranešti?

Nors visą parą veikiantis telefonas skirtas tarpinstitucinei komunikacijai, pasitaiko, kad juo ESSC specialistams paskambina ir gyventojai, kurie įtaria, kad fiksuoja ekstremalų įvykį. Pasak P. Gradecko, nebūnant ekspertu sudėtinga suvokti ir tinkamai įvertinti situacijos mastą, todėl gyventojams turint bet kokių įtarimų reikėtų pirmiausia kreiptis bendruoju skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

„Pavyzdžiui, kilęs gaisras kaimynystėje gyventojui gali sukelti tiek pat ar net daugiau neigiamų emocijų nei gaisras kitame miesto gale esančioje įmonėje, kurioje saugoma šimtai litrų itin degių, sprogių ir nuodingų medžiagų. Visgi tokio masto nelaimės turėtų būti koordinuojamos skirtingai – pirmame etape po gauto iškvietimo gaisras būtų gesinamas abiejuose vietose, bet galimi tolesni veiksmai skirtųsi. Sprogus pavojingoms medžiagoms įmonėje gali būti daug daugiau sužeistųjų, kuriuos būtina vežti į gydymo įstaigas, o išsiskyrus nuodingoms medžiagoms į aplinką, jų poveikis būtų daug didesnis nei degant paprastam namui“, – aiškina jis.

Vertina sąmoningumą

Būna, kad gyventojai randa talpyklų su neaiškiais skysčiais ar išsiliejusio skysčio ir iš karto daro prielaidą, kad tai ekstremalus įvykis. Tokiais ir visais kitais atvejais pirmiausia derėtų skambinti tel. 112 ir su specialistų pagalba būtų įvertinta, ar situacija kelia grėsmę žmonių sveikatai, ar ne.

„Labai svarbu, kad mūsų turimas informacijos perdavimo kanalas būtų nuolat atviras, leistų kuo greičiau užfiksuoti pranešimą ir į jį sureaguoti. Juk net vienas pacientas, tarkime, sergantis itin užkrečiama ir pavojinga liga, pavėluotai atvežtas į gydymo įstaigą, gali tapti ligos protrūkio ar net epidemijos priežastimi. Bet kokiu atveju, labai vertiname žmonių sąmoningumą, tad geriau pranešti mums, nei nepranešti niekam. Jei sulaukiame tokių skambučių, visuomet juos fiksuojame ir perduodame atsakingoms tarnyboms“, – sakė ESSC Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus vedėjas.

Kitas klausimas, dėl kurio sulaukiama skambučių iš gyventojų, yra jų prasta savijauta ar sveikatos būklė.

„Nemažai skambučių, susijusių su COVID-19. Dažniausiai klausiama, kaip elgtis esant teigiamam testui. Tokiems skambinantiems patariame kreiptis į jų gydymo įstaigas, pas šeimos gydytojus. Atkreipiame dėmesį, kad ESSC specialistai nekonsultuoja gydymo klausimais, nes tik gydytojas gali objektyviai įvertinti situaciją“, – teigia P. Gradeckas.