Žada kelti po 10 procentų

Po švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimo su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku ministras žadėjo, kad bus siekiama pedagogų atlyginimus kasmet kelti po 10 procentų, kad 2025 metais jie būtų ne mažesni kaip 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. O aukštųjų mokyklų dėstytojų – ne mažesni kaip 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

„Jau dėl kai kurių dalykų esame sutarę, tai yra ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogams jau nuo kitų metų (didės atlyginimai. – ELTA), dėl to yra sutarta Vyriausybėje. Dėl kitų vyksta derybos. Tai labiau susiję su nacionaline viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio strategija. Mūsų pasiūlymai yra tokie, kad nuo kitų metų didinti valandinį koeficientą visiems mokytojams šiek tiek ženkliau, kaip ir minėjau, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, nes jiems šiuo metu yra atsilikimas“, – sakė A. Monkevičius.

A.Navickas sako, kad pedagogai pageidauja raštiško ministerijos ir Vyriausybės įsipareigojimo kelti atlyginimus.

„Mes norėtumėm, kad tai atsirastų kolektyvinėje sutartyje su parašais, tiek ministro, tiek mūsų. Kad būtumėm ramūs dėl to konkretaus veiksmų plano ir matytumėm kiekvienais metais, kiek didėtų, koks tai būtų santykis, kokia proporcija. Ir tada mus tai tenkintų“, – sakė A. Navickas.

Dėl to vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis. O jeigu dirba visu etatu, jis bus nuo rugsėjo mėnesio 8-9 procentais didesnis.

Pedagogų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių, pasak ministro, nuo rugsėjo viršys 1200 eurų, tačiau visu etatu dirba mažiau nei ketvirtadalis mokytojų, apie trečdalis mokytojų dirba tik puse etato.

„Dėl to vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis. O jeigu dirba visu etatu, jis bus nuo rugsėjo mėnesio 8-9 procentais didesnis“, – sako A. Monkevičius.

Pasak A. Navicko, mokytojai nori, kad jų atlyginimai augtų sparčiau.

„Labai džiuginantys pasiūlymai, bet konkrečiai dėl mokytojų, visgi jeigu bus taip sprendžiamas algų didinimo klausimas, tai manome, kad santykinis dydis bendrai nepasikeistų. Tai mes norime, kad tie dalykai būtų daromi sparčiau, kad keistųsi santykis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir mokytojų, ta proporcija augtų“ – sakė A. Navickas.

A.Monkevičiaus teigimu, savivaldybės turi rimtai galvoti apie mokyklų tinklo pertvarką, mažų mokyklų nenaikinant, tačiau sujungiant jų administravimą.

Jis taip pat pabrėžia, kad ministerijos pataisyta pedagogų etatinio apmokėjimo tvarka prasilenkia su realybe, todėl prasidėjus naujiems mokslo metams gali vėl kilti nesutarimų.

„Galvojame, kad gali kilti nemažai įtampų dėl etatinio modelio taikymo, nes jis faktiškai neatitinka tikrovės ir pats modelis nesutampa su faktiškai dirbamu mokytojo darbu mokykloje. Su ministru šiandien sutarėme, kad stebėsime tą situaciją, jeigu reikės, kartu važiuosime į tas mokyklas, aiškinsimės priežastis ir ieškosime sprendimo būdų. (...) Aš manau, tikrai gali būti (nesutarimų. – ELTA), nes tie pasikeitimai... mokytojai dabar galbūt yra drąsesni, laisvesni ir galbūt nepuls pasirašinėti po abstrakčiomis darbo sutarčių pasikeitimo sąlygomis. Yra mokytojų, kurie nepakeitę darbo sąlygų nuo praėjusių metų – yra toks nonsensas. Ir norėtųsi, kad tie dalykai spręstųsi“, – sakė A. Navickas.

Ministras A. Monkevičius žada ministerijos paramą mokykloms konkrečiai taikant naują etatinio darbo apmokėjimo modelį ir diskutuojant su pedagogais, jeigu bus poreikis, modelį tobulinti.

„Aštrus“ klausimas

Mokytojų algų kėlimą su pernai streikavusia A. Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) švietimo ministras A.Monkevičius ketina aptarti trečiadienį.

„Mokytojų valandinio įkainio didinimas – dabar matom, kad čia galime rasti tam tikrą konsensusą ir didinti dalimis: tarkime, nuo sausio penki procentai, tada nuo rugsėjo“, – žurnalistams pasibaigus susitikimui su profsąjungos atstovais pirmadienį sakė ministras.

Pasak A. Monkevičiaus, „aštrus“ klausimas yra dėl mokytojų metinių darbo valandų apskaičiavimo.

„Kad mokytojai nejaustų, jog dirba viršvalandžius. Tai reikia aptarti ir aiškiau reglamentuoti, kad tai neliktų spręsti tik mokyklai. Sutarėme prie to klausimo grįžti trečiadienį“, – teigė A. Monkevičius.

Kad mokytojai nejaustų, jog dirba viršvalandžius. Tai reikia aptarti ir aiškiau reglamentuoti, kad tai neliktų spręsti tik mokyklai. Sutarėme prie to klausimo grįžti trečiadienį.

Jis teigia, kad dar vienas klausimas, dėl kurio deramasi, yra kontaktinių valandų apskaičiavimas.

„Iš karto prie 21 valandos pereiti sudėtinga. Siūloma peržiūrėti ir gal atsitraukti viena valanda. Bet tai irgi kainuoja, buvo čia vertinimų, kad vien tik tiesioginiam darbui reiktų 15 mln. eurų ir tiek pat pasirengimui, tai iš viso apie 30 mln. eurų“, – sakė švietimo ministras.

Anot A. Monkevičiaus, etatinio apmokėjimo modelio neįmanoma „šlifuoti“ iki tiek, kad jis tiktų kiekvienam, todėl ir būna tokių atvejų, kai maksimalų krūvį turintis mokytojas dirba ne visu etatu.

„Manau, kad mokyklos vadovas, įvertinęs visas aplinkybes, gali susitarti su mokytoju, kad būtų realūs darbai ir teisingas apmokėjimas, bet visur yra įvairovė ir numatyti tos įvairovės apmokėjimą neįmanoma“, – sakė A. Monkevičius.

„Mokyklų vadovai kartais nori nueiti lengviausiu keliu ir sako, kad nėra pinigų, bet mano tikslas yra šiemet matyti kiekvieną mokyklą“, – pridūrė jis.

Tuo metu LŠDPS vadovas A. Navickas teigia, kad ministerijos vadovybė nuo problemų nebėga, taip pat gauta „naujų pasiūlymų“.

„Gavom naujų geresnių pasiūlymų ir dėl valandinio įkainio didinimo, tai mes paprašėme pertraukos iki trečiadienio ir tada pabandyti dėl kai kurių dalykų susitarti“, – teigė A. Navickas.

Jis įsitikinęs, kad kitus sprendimus reikia rasti kuo greičiau – per rugsėjo mėnesį. Vienas svarbiausių klausimų, anot A. Navicko, metinių darbo valandų apskaičiavimas.

„Kad nereiktų mokytojams dirbti dvigubai. Tas bendras metinis valandų skaičius išauga (dirbant per mokinių atostogas – BNS), todėl tai yra nesąžininga“, – sakė LŠDPS vadovas.

Anksčiau pirmadienį švietimo ministras A. Monkevičius teigė, kad ruošiamasi kelti mokytojų algas kasmet maždaug dešimtadaliu, o profsąjungos atstovai ir mokytojai teigia pasigedę iš ministerijos vadovybės konkretumo.

Švietimo ministerija praėjusią savaitę pranešė papildomai mokytojų algoms šiemet skirsianti 14 mln. eurų. Taip pat teigiama, kad darbo krūvis ir algos bus skaičiuojamos pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį.