Teismas nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos nuostatai, jog aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, neprieštarauja įstatymo nuostata, kad bedarbiu laikomas nestudijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas asmuo ir kad bedarbio statusas panaikinamas, jei bedarbis pradeda studijuoti.

Pareiškėjas prašyme teigia, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo susidaro tokia situacija, kai asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę į aukštąjį mokslą, netenka teisės į nedarbo draudimo išmoką, nors pagal visus kitus nustatytus kriterijus jis tokia teise galėtų pasinaudoti.

Be to, pasak pareiškėjo, asmuo, mokantis socialinio draudimo įmokas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad prireikus jam bus suteikta tam tikra parama (šiuo atveju – nedarbo draudimo išmoka) ir nebus sudaryta prielaidų neproporcingai pasunkinti teisės gauti šią paramą įgyvendinimą.

Pareiškėjui kyla abejonių ir dėl to, ar asmenys, studijuojantys pagal nuolatinės formos studijų programas, palyginti su studijuojančiaisiais pagal kitokios formos (ištęstines) studijų programas, nėra diskriminuojami.

Pareiškėjo manymu, šių studijų formų skirtumai nėra tokio pobūdžio ir apimties, kad nevienodas šių asmenų grupių traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.