„Naujo karinio poligono steigimas, buvo keletas teritorijų vertinta, vertintos ir teritorijos kituose rajonuose, bet šiuo atveju buvo pasirinktas Rūdninkų poligono atkūrimas ir vystymas“, – per spaudos konferenciją po VGT posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Rūdninkų poligonas šią vasarą visuomenės dėmesio centre atsidūrė vietos gyventojams bandžius pasipriešinti planams jo teritorijoje laikinai apgyvendinti per sieną su Baltarusija Lietuvą užplūdusius neteisėtus migrantus.

Pietryčiai – dėl atgrasymo politikos

Pasak A. Anušausko, pietryčių Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija esantis Rūdninkų poligonas plėtrai pasirinktas dėl atgrasymo politikos.

„Valstybės gynimo požiūriu didesnės Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų buvimas pietryčių regione didina bendrą atgrasymo potencialą ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kodėl steigiamas ir atkuriamas šis poligonas būtent toje vietoje“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog Lietuvoje sunku rasti 150 kvadratinių kilometrų dydžio teritoriją, tinkamą kariniam poligonui, ir dabar Vidaus reikalų ministerijai priklausančio Rūdninkų poligono plėtra esantis racionaliausias kelias.

„Be galo sunku atrasti Lietuvoje teritoriją, kuri sudarytų 150 kvadratinių kilometrų  bendros teritorijos ir neskaudintų įvairių interesų, nebūtų iškraustomi gyventojai, nebūtų didele apimtimi paliesta privati nuosavybė, nebūtų valstybinės reikšmės kelių ir paveldo objektų. Esamo poligono plėtra yra racionaliausias kelias“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys akcentavo, kad „šita lokacija dabar egzistuojančio poligono labai tinkama kariuomenei praktiškai visomis prasmėmis“.

„Pasiekiamumo prasme kelių tinklas yra pakankamas, aišku, reikės pagerinti, dėl geležinkelio sunku pasakyti, ar atkarpa, kuri nutolusi nuo poligono apie 20 kilometrų, mus tenkins, bet faktas, kad šioje teritorijoje bus sudarytos sąlygos bataliono dydžio pratyboms“, – sakė kariuomenės vadas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog sutarus dėl naujo poligono steigimo „Vyriausybės programoje įtvirtintas siekis, kad Lietuvoje turėtume nuolatinį JAV pajėgų buvimą, gali turėti daug daugiau galimybių tapti realybe“.

Steigimo darbai – nuo 2024-ųjų

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad realiai naujo poligono steigimas būtų pradėtas 2024 metais, iki to laiko turės būti atliktas socialinis, ekonominis, aplinkosauginis, finansinis ir kiti projekto vertinimai, priimti reikiami teisės aktų pakeitimai.

„Steigimo procesas yra toks – teisinis, finansinis, ekonominis, socialinis, finansinis aplinkosauginis vertinimas iki kitų metų rudens, rudenį Seimo nutarimas, tada prasideda žemės sklypo įteisinimas, kuris užtrunka, ir 2024 metais jį tikimasi pabaigti“, – sakė ministras.

Noriu pabrėžti dar kartą – poligono steigimas nepadaro tų teritorijų uždaromis, jos kaip ir buvo, taip ir bus atviros vietos žmonėms, kurie nori susipažinti su gamta.

Anot jo, šiam etapui yra numatytas 600 tūkst. eurų finansavimas, o pasakyti, kiek kainuos poligono steigimo darbai, dar yra per anksti.

„Vėliau, kai vystoma pati poligono infrastruktūra, kol kas anksti kalbėti, kiek tai kainuotų, mes neturime išsamių paskaičiavimų. Norėtume įveikti kelerių metų teisinius etapus, nes neįveikus šių etapų poligono nebūtų, o tada prasidėtų kiti darbai“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Prieš pradedant poligono vystymo darbus Seimui bus teikiamas nutarimo projektas dėl šio projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Krašto apsaugos ministerijos vadovas patvirtino, kad tarp kitų galimų poligono vietų įvertintos teritorijos Varėnos, Lazdijų, Alytaus rajonuose, bet jos neatitiko kriterijų.

Ne pratybų metu teritorija bus atvira

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešime spaudai komentuodamas VGT sprendimą pažymėjo, kad „kuriant karinį poligoną turi būti pasirinkti mažiausią neigiamą poveikį gamtai ir vietos gyventojams turintys sprendimai“.

Vyriausybės nariai po VGT posėdžio tvirtino, kad poligono plėtra vyks atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, derinant su vietos bendruomene, ne karinių pratybų metu teritorija bus atvira gyventojams.

„Poligonas nebus aptvertas lankymuisi, kai nebus vykdomi karinių pratybų veiksmai, jis bus prieinamas visuomenei ir kertinės saugomos gamtinės vertybės turės būti apsaugotos. Šiuo metu poligonas apima septynias saugomas teritorijas ir absoliuti dauguma iš jų bus nepaliestos“, – pažymėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Krašto apsaugos ministras sakė, kad „vystant ir atkuriant šį poligoną teritorijoje reikės išspręsti ir aplinkosauginius klausimus, kad būtų padaryta kuo mažesnė įtaka gamtai“.

„Šioje teritorijoje nėra sodybų, nėra privačių žemės sklypų, nėra gyvenančių gyventojų, tik už poligono teritorijos ribų. (...) Noriu pabrėžti dar kartą – poligono steigimas nepadaro tų teritorijų uždaromis, jos kaip ir buvo, taip ir bus atviros vietos žmonėms, kurie nori susipažinti su gamta“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras teigė, kad planai Rūdninkuose kurti poligoną aptarti su Šalčininkų rajono valdžia dar iki sprendimo priėmimo, ši išsakė poreikį gerinti infrastruktūrą, tad „tiems keliams, kurie juosia Rūdninkų poligoną ir šalia esančias teritorijas, jų tiesimui turės būti skiriamas dėmesys“.

Rūdninkų poligonas sovietmečiu veikė kaip tankodromas. Sovietų kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos 1993 metais, poligonas buvo perduotas Viešojo saugumo tarnybai.

Svarbiausia padaryti kuo mažiau žalos gamtai

Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius sako, kad Rūdninkuose steigiant karinį poligoną svarbiausia padaryti kuo mažiau žalos gamtai.

„Rūdninkų giria – ne tik mūsų rajono turtas, bet ir visos Lietuvos. Labai svarbu, kad kuo mažiau būtų padaryta žalos gamtai. (...) Lankytinos vietos taip pat turėtų būti, kad ir turistai, ir gyventojai galėtų vaikščioti“, – pirmadienį BNS sakė meras.

Jis teigė pirmadienį dalyvavęs Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje, kuriame nuspręsta, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje.

Rūdninkų giria – ne tik mūsų rajono turtas, bet ir visos Lietuvos. Labai svarbu, kad kuo mažiau būtų padaryta žalos gamtai.

„Kaip aš priėmiau šią žinią? Gal taip pasakysiu – be didelio entuziazmo, bet ramiai ir su supratimu. Čia ypatingos reikšmės projektas, reikalingas valstybe,i ir mes visi, nepaisant to, kokias pareigas einam, turime suprasti, kur esame šiandien, kokioje situacijoje. Turime bendradarbiauti ir spręsti problemas“, – kalbėjo meras.

Z. Palevičius pabrėžė, kad komunikavimas su bendruomene yra ypač svarbus, siekiant išvengti neigiamų reakcijų.

„Visada reikia su bendruomene kalbėti. Nesvarbu, ar mums patinka pokyčiai, ar nepatinka. Mes gerbiame valdžią, tai ir valdžia turi gerbti žmones“, – dėstė jis.

Mero teigimu, įgyvendinant poligono projektą, centrinės valdžios bus prašoma investuoti ir į „rajono vystymą“.

„Pateiksime savo prašymus. Yra galimybė pagerinti ir kelių infrastruktūrą šioje vietoje, kelią Jašiūnai–Baltoji Vokė būtina tvarkyti, ir komunalinių ūkių projektų pateiksime“, – pasakojo Z. Palevičius.