Idėja įkurti naują karinį poligoną Lietuvoje buvo svarstoma ir prieš kelerius metus. Tuomet taip pat buvo žiūrima į Varėnos rajoną – netgi atrinkta galima vieta tarp Varėnos ir Zervynų.

Varėnos meras Algis Kašėta idėją vertina skeptiškai.

„Nežinau, ar tai gera idėja“, – sakė jis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Anot mero, dėl saugomų miškų visas Varėnos rajonas netinka kariniam poligonui.

„Varėnos rajonas yra apie 70 proc. miškingas. Mes turime daugybę ribojimų – Miškų įstatymas neleidžia steigti pramoninės zonos. Kita vertus, čia lengva ranka iškertami dešimtys ar net šimtai hektarų miško“, – kalbėjo jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma kalbintų gyventojų taip pat sakė, kad poligono nenorėtų, nes gaila miškų.

„Miškus Lietuvoje ir taip labai naikina. Pervažiuokite per Skandinaviją – pamatysite, kaip jie ten saugomi. O pas mus jie kertami. Aš nepritarčiau“, – teigė vyras.

Kai kuriems žmonėms nepatiktų ir karių kaimynystė.

„Vietos gal ir yra, bet ar jis tikrai reikalingas čia, prie Varėnos, – nežinau“, – abejojo moteris.

LNK stop kadras

„Nelabai pritarčiau“, – sakė kitas vyras.

Meras primena argumentą, kuris jau kartą pasiteisino: ar kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija tikrai patikrino, kad nėra geresnių ir lengvesnių sprendimų?

Prieš ketverius metus naujam poligonui vietos taip pat ieškota prie Varėnos. Tuomet meras sostinės pareigūnams parodė, kad visai šalia Vilniaus jau yra vidaus reikalų ministerijos valdomas poligonas Rūdninkuose – tereikia jį sutvarkyti.

„Teko lankytis pas kariuomenės vadą, diskutuoti ir pasiūlyti geresnę vietą. Pasiūlymas buvo priimtas – tai Rūdninkų poligonas“, – pasakojo A. Kašėta.

Dabar Rūdninkuose statomas karinis miestelis Vokietijos brigadai, tačiau vietos pratyboms bus nedaug.

Anot kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, Lietuvos ir sąjungininkų kariams trūksta erdvės tinkamai treniruotis, o tai silpnina šalies saugumą.

„Bandysime įtikinti vietos valdžios atstovus, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė jis.

Nors oficialiai neskelbiama, pagrindinė vieta naujam poligonui vėl numatoma prie Varėnos, tačiau svarstomi ir Alytaus bei Lazdijų rajonai.

„Reikia dar vieno papildomo poligono – jis turi atsirasti. Todėl vyks vizitai ir į Alytų, ir į kitas Lietuvos vietas, ieškant tinkamų sprendimų“, – sakė premjeras G. Paluckas.

Kariuomenė išskiria du svarbius aspektus: jau pasiektas taškas, kai Lietuvos ir sąjungininkų kariai nebetelpa esamuose poligonuose; naujas poligonas turi būti pritaikytas šarvuotos technikos šaudymo pratyboms, o tai reiškia, kad jam reikės didelės teritorijos.

Bandysime įtikinti vietos valdžios atstovus, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas.

„Poligonas reikalingas kariniam rengimui, į kurį įeina šarvuotos technikos judėjimas ir kovinio šaudymo pratybos. Poligono buvimas yra esminė sąlyga kariuomenės parengtumui išlaikyti ir tobulinti taikos metu. Jo vieta, dydis ir veiklos apribojimai dar sprendžiami, tačiau plečiantis Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkų kontingentui esamų treniruočių vietų nebeužtenka“, – rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

R. Vaikšnoras pabrėžė, kad „mums trūks plyš reikalingas dar vienas pakankamai didelis poligonas, greičiausiai pietų Lietuvoje“.

Būtent pietų Lietuva, esanti prie strategiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus tarp Kaliningrado ir Baltarusijos, yra itin jautri vieta. Jei šį koridorių užimtų Rusija, Baltijos šalys būtų atkirstos nuo NATO pagalbos iš Vakarų.

Lietuva prašo daugiau NATO karių. Ką tik krašto apsaugos ministru buvęs Laurynas Kasčiūnas sako, kad poligonų trūkumas stabdo derybas dėl didesnio karių skaičiaus.

„Nuolat kreipiuosi į naują KAM vadovybę, kuri taip pat kalba apie naujus poligonus. Tai kada? Kada studija? Kada pasiūlymai? Ir mes visi žinome, kaip tai yra jautru“, – teigė L. Kasčiūnas.

Dar viena problema – esami Lietuvos poligonai (Rukloje, Pabradėje, Kazlų Rūdoje) pagal NATO standartus yra per maži. Jie tinkami treniruotis maždaug batalionui – tai apie tūkstantis karių. Tačiau Lietuvai reikia tokio poligono, kuriame galėtų treniruotis visa brigada – keli tūkstančiai karių, ypač atvykstant Vokietijos kariniam kontingentui.

„Jei turime artilerijos batalionus ir stambaus kalibro pėstininkų kovos mašinas, mažame poligone treniruotis sudėtinga“, – sakė premjeras G. Paluckas.

Kadangi rasti tūkstančius hektarų poligonui bus sudėtinga, svarstomi ir alternatyvūs variantai. Pavyzdžiui, šaudymo pratybos vyktų tik poligone, o karinės technikos manevrai, iš anksto suderinus, galėtų būti vykdomi ir už poligono – civilinėse teritorijose.