Pažymima, kad šiemet mokytojų atlyginimų fondas pasipildys 17,4 mln. eurų,o iki 2020-ųjų iš viso 95 mln. eurų.

ŠMM tvirtina Tai leis palaipsniui mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti penktadaliu – po maždaug 10 proc. šiemet ir kitąmet.

Šios lėšos mokyklas pasieks spalio mėnesį.

„Skaičiuojant lėšas pagal 2017-2018 mokslo metų mokinių skaičių, lėšos mokytojų atlyginimų fondui nuo rugsėjo labiausiai didės rajonų savivaldybėse. Preliminariais duomenimis, trečdaliu didesnis augimas prognozuojamas Vilniaus, Kazlų Rūdos, Prienų rajonų savivaldybėse“, – teigiama ŠMM pranešime.

Daugiau kaip 20 proc. lėšų mokytojų atlyginimų fondui turėtų gauti Rietavo, Telšių, Varėnos rajonų savivaldybės, daugiau kaip 10 proc. – Anykščių, Biržų, Jurbarko, Joniškio, Kelmės, Kupiškio, Kretingos, Lazdijų, Jonavos, Šalčininkų, Skuodo, Šakių, Švenčionių ir kitos savivaldybės.

„Tai reiškia, kad kuo daugiau labai didelių klasių mokyklose, tuo atlyginimo fondo augimas pirmame etatinio darbo užmokesčio modelio etape yra mažesnis. Antrame etatinio įgyvendinimo etape augimas visose savivaldybėse bus tolygus (apie 10 proc.) ir atlyginimų fondo didėjimas priklausys nuo etatų skaičiaus“, – tvirtina ministerija.

Iš didžiųjų miestų savivaldybių mokytojų atlyginimo fondo augimas prognozuojamas Panevėžio miesto savivaldybėje – 17 proc., Kauno mieste – 10 proc., Vilniuje – 9 proc., Klaipėdoje – 2 proc., Šiauliuose – 8 procentais.

Teigiama, kad per pirmąjį etatinio modelio įvedimo etapą šiemet didžiausią pokytį pajus tie mokytojai, kurie iki šiol turėjo mažiau valandų. Dalies jų darbo krūviai, taigi ir darbo užmokestis, turėtų pasiekti šalies mokytojų vidurkį. Kaip ir anksčiau, atlyginimo dydis priklausys nuo darbo krūvio, mokytojo kvalifikacijos ir stažo.

Antruoju etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimo etapu, nuo 2019-ųjų rugsėjo 1-osios, vidutinis mokytojų darbo užmokestis, pasak ŠMM, turėtų perkopti tūistančio eurų ribą.

„Savivaldybes pasiekus papildomoms lėšoms mokytojų atlyginimams, mokyklų vadovų ir savivaldybių atsakomybė, kad lėšos būtų paskirstytos teisingai bei atsakingai. Nes atlyginimų fondui skiriamos lėšos bus ir naudojamos tik mokytojų atlyginimams, ūkiui ir administravimui išlaikyti jos nenukeliaus, - tvirtina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pasak jos, per dvejus metus papildomai mokytojų atlyginimams bus skirta 95 mln. eurų, o mokytojų skaičius sparčiai nekinta, tad „nėra jokių prielaidų darbo užmokesčiui mažėti“.

Ministerija žada stebėti, kaip naudojamos papildomos lėšos ir lapkritį atliks mokytojų atlyginimų tyrimą.

Pagal Seimo vasaros pradžioje patvirtintą naują etatinio mokytojų apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų.

Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.

Tačiau kritikai teigia, kad ši reforma skubota, jai nepasirengta. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius portalui 15min.lt teigė, kad nuo rugsėjo įvedamas etatinis apmokėjimas – neapgalvotas, įvedamas chaotiškai.