Pietų Žemaitijoje, šalia Akmenos ir Jūros upių santakos duris atvėrė naujas Pagramančio regioninio parko lankytojų centras (Malūno g. 2 Ringių k. Tauragės r.). Čia lankytojai galės gauti informaciją apie Pagramančio regioninio parko gamtos ir kultūros vertybes, gamtos maršrutus, pažintinius takus ir kitas šios saugomos teritorijos lankomas vietas.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centras įrengtas pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. III etapas”, kurį vykdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su parko direkcija. Saugomose teritorijose jau daugelis nacionalinių ir regioninių parkų turi lankytojų centrus, kurie skirti parkų vertybėms pristatyti bei  teikti informaciją lankytojams.

Pagramančio regioninis parkas – Akmenos ir Jūros upių slėnių kraštovaizdžio parkas. Išskirtinis slėnių bruožas – kabantys tiltai, jungiantys upių krantus. Stačiuose šlaituose gausu atodangų, skardžių. Labai vertingi natūralūs miškais apaugusiomis pakrantėmis upeliai (Jūros ir Akmenos upių intakai):  Lylava, Alanga, Vynija, Aušbruva, Šunija, Bremena, Sermas, Dabrupis.   Itin įdomu plaukti baidarėmis srauniąja Akmenos upe, kurioje gausu slenksčių ir akmenų.

Unikalus darinys Pagramančio regioninio parko upėse – rėvų gausa. Kadaise ledynai atvilko ir paliko daugybę stambių akmenų. Vienas tokių Tamošaičių akmuo vadinamas Milžinu. Dažnai šiame krašte akmenys ir ąžuolai vadinami milžinais.

O ar teko matyti Akmenos „Didžiąją rėvą"? Kas nežino, tai rėva yra akmenuotas upės slenkstis. Ledynų tirpsmo metu  šiose apylinkėse buvo suformuoti didžiuliai kloniai. Žemiausioje terasoje formavosi dabartinė upės vaga. Akmenos upės nuolydis yra 2-3m/km, todėl upė su galinga jėga plauna dugne esančias nuogulas ir smulkias smėlio ir molio daleles, plukdydama žemyn. Prieš „Didžiąją rėvą“ ilgą laiką buvusi sąsmauka neleido toliau nuplukdyti išplaunamų riedulių. Taip Akmena šioje vietoje sukrovė akmeninį slenkstį, šiandien vadinamą „Didžiąja rėva“.

Šio krašto upių slėnių šlaitai pasidabinę piliakalniais, pilkapiais, senkapiais – praeities liudininkais. Slėnių kraštovaizdį paįvairina aukštapelkės. Daugybė retų rūšių augalų auga Plynosios aukštapelkėje, kurioje įrengtas pažintinis takas. Ši pelkė suteikia prieglobstį retiesiems augalams: kupstinei kūlingei, aukštajai gegūnei, paprastajam kardeliui, plunksninei pliusnei. Pelkės, apypelkio miškai, žolių turtingi eglynai sudaro galimybes įvairiausiems augalams ir gyvūnams. Augalų nevalia skinti, bet pasigėrėti jų žydėjimu, o dar geriau gamtos gidui pasakojant – išties įdomu.

Pagramančio regioniniame parke nuo seno žmogaus gyvenimui svarbiausi buvo slėniai ir pačios upės. Paupių piliakalniai (Indija, Pagramantis, Matiškiai...), senkapiai, pilkapiai liudija, kad ši teritorija buvo nuo seno gyvenama.

Tad jeigu sudomino Pagramančio regioninio parko vertybės, būtinai užsukite į naują lankytojų centrą. Čia gausite informaciją, galėsite susitarti dėl ekskursijų  po Pagramančio regioninį parką. Lankytojų centro atidarymo renginys vyks birželio 19 d. 12 val., o nuo 9 val. visi norintys kartu su parko direkcijos darbuotojais dalyvaus ekskursijoje po regioninio parko įdomiausias vietas.