Vakar ryte Panevėžyje praūžusi liūtis pridarė žalos ir gyventojams, ir įmonėms. Kaip ir prieš porą metų, miesto centras tarsi kunkuliavo - tvino gatvės, namai, parduotuvės, žmonės vandens apsemtose gatvėse braidė it ežere. Nors toks atvejis ir dėl jo patiriami nuostoliai - ne pirmiena, pagalbos vis dar nesulaukiama. Visi nukentėjėliai kaskart jaučiasi palikti likimo valiai ir tvarkosi, kas kaip išgali. Vienintelė viltis - Europos fondų parama problematiškiausioms vietoms sutvarkyti, rašo "Panevėžio balsas".

Normų neviršijo

Hidrometeorologijos stoties užfiksuotais duomenimis, vakar per valandą Panevėžio krašte iškrito 12,2 mm kritulių. Pasak stoties stebėtojos Onos Simonaitienės, liūtis prasidėjo 7.40 valandą, o baigėsi po 60 minučių. Smarkiausiai lijo apie trečdalį valandos. Tai maždaug pusės dekados norma.

„Normos nebuvo viršytos, tačiau liūties centras buvo virš miesto, o mieste niekas nematavo“, - sakė ji.

Vis dėlto gamtos stichijos, stebėtojos manymu, tikrai nebuvo.

Šaukėsi pagalbos

Tačiau patvinusių gatvių gyventojams bei įmonėms taip neatrodė. Bene labiausiai patvino miesto centras, konkrečiau - J.Basanavičiaus bei Algirdo gatvių sankryža ir abipus jos esantys namai. Aplinkiniai gyventojai tvirtino, kad pasikartojo prieš porą metų buvusi situacija. Tuomet liepos 1-ąją užtvino ne tik gatvės, bet ir namai, patirta daug nuostolių.

Panevėžietis Vaidas Apynys tvirtino, kad tuomet vanduo išlaužė namo rūsius, buvo apsemtas automobilis. Šalia jo gyvenantis Sigitas Gaigalas patyrė dar daugiau nuostolių. Tąsyk vanduo užtvindė ne tik kiemą, garažą, bet ir apsėmė namą. Jis prisiminė patyręs nuostolių už maždaug 10 tūkstančių litų. Buvo sugadinta daug statybinių medžiagų, buitinės technikos, kitų daiktų. Tuo pačiu, S.Gaigalo teigimu, patirta ir moralinės žalos. Tad J.Basanavičiaus 15 ir 17 namų gyventojai, šį kartą išvydę vėl tvinstančią gatvę ir į jų kiemus plūstantį vandenį, stengėsi gelbėti viską, kas įmanoma.

Jau turėdamas skaudžios patirties, S.Gaigalas per liūtį kėlė aukštyn baldus. Ir nebe reikalo - greitai vanduo vėl pradėjo veržtis į kambarius. Tiesa, šįkart jo buvo kiek mažiau.

Žmonės piktinosi, kad namai tvinsta, o niekas nereaguoja. S.Gaigalo teigimu, prieš porą metų lankėsi įvairios komisijos, tačiau niekas nepadaryta - tik iš kanalizacijos šulinių išvežta apie pusę sunkvežimio susikaupusio smėlio. Tiesa, pagelbėta Algirdo gatvės vieno namo gyventojams - įrengtas lietaus surinkimas. Beje, nepaisant to, vakar tvino ir čia.

Kokios nors realios pagalbos nesitikėta sulaukti ir šįkart. Tad gyventojai patys braidė po vandenį ir kur įmanoma nuiminėjo šulinių groteles. Be to, skambino įvairioms gelbėjimo tarnyboms, prašydami bent užtverti gatvę - pravažiuojantys pro šalį automobiliai, keldami bangas, ginė prie jų namų dar daugiau vandens. Kartu jie nerimavo, jog ji ilgai nesirodo. Pasirodę pareigūnai iš karto užtvėrė abi gatvės puses, leisdami pravažiuoti tik visuomeniniam transportui.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Regina Bučinskienė tvirtino, kad tąryt sulaukta apie 20 skambučių su prašymu užtverti gatvę. Jos teigimu, informacija apie tai iš karto buvo perduota Ekstremalių situacijų valdymo centrui, o ekipažai į vietą atvyko praėjus 7 minutėms po pirmojo skambučio. Greičiau, jos manymu, nuvažiuoti neįmanoma.

Likimo valiai

Miesto savivaldybės Vietos ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis tikino tik iš korespondentų sužinojęs apie patvinusias gatves. Tačiau tai jo nenustebino - problema jau sena. Pašnekovo teigimu, smarkus lietus užkimšo kanalizaciją.

„Prieš mėnesį šuliniai buvo išvalyti. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas miesto centrui, tačiau tai buvo momentinis stiprus lietus, kurio neįmanoma numatyti - ta vieta yra lomoje“, - sakė jis.

Šulinius prižiūrinčios bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktorius Gintaras Petrauskas teigė, jog pats apie devintą valandą buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau su gyventojais nebendravo.

„Mums jau nereikia net skambinti. Žinome problemiškas vietas ir, prasidėjus smarkiai liūčiai, patys važiuojame žiūrėti“, - prisipažino jis.

Direktoriaus teigimu, tokių vietų mieste yra keletas. Šįkart tvino ne tik miesto centras, bet ir Beržų gatvėje esanti „Norfa“, Klaipėdos gatvėje esanti biblioteka, dalis Kniaudiškių gatvės ir kitos. Tačiau didelės pagalbos gyventojams jis patarė nesitikėti - tvinstant tik galima atvažiavus nukelti groteles.

„Visur nesuspėsi. Žmonės ten gyvena, žino, kur šuliniai, tad galiu tik patarti nukelti groteles. Jie nebuvo anksčiau užsikimšę, jei būtų taip buvę, vanduo būtų užsistovėjęs ilgiau, o dabar, pasibaigus liūčiai, vanduo gana greitai nuseko“, - sakė jis.

Rimtesnės pagalbos būtų galima sulaukti tik tada, jei vanduo stovėtų parą ar pusę paros. Tuomet, jo teigimu, padėtų jau įvairios tarnybos, tačiau konkrečiai kuri, tiksliai nepasakė - galbūt ugniagesiai, UAB „Panevėžio butų ūkis“, jų pačių įmonė.

Problemų daug

Bene didžiausia šios vis tvinstančios vietos problema - žemuma. Čia iš visų pusių subėga vanduo. G.Petrauskas aiškino, kad krūvon susideda daug problemų. J.Basanavičiaus gatvėje iki pat Ramygalos gatvės pabaigos yra centrinis kolektorius. Kiti pajungti iš šonų.

„Čia - kaip ir centrinė miesto gatvė. Jei joje kamštis - tuomet iš šalutinių gatvių niekas neįvažiuos, kol jis nedings. Jei centrinis kolektorius pilnas vandens, iš šalutinių nieko nepriima“, - paaiškino jis.

Dar viena problema ta, kad Panevėžys įkurtas nedėkingoje vietoje - lygumoje. Tad vamzdžiai nutiesti su minimaliu nuolydžiu, ir vanduo jais bėga ilgiau. Be to, jų pralaidumas apskaičiuotas ne tokioms ekstremalioms sąlygoms.

„Prieš gamtą nieko nepadarysi. Ačiū Dievui, smarkiai lijo tik apie 15-20 min. O jei taip lytų dvi valandas, kas tada?“ - retoriškai klausė jis.

Prašys pagalbos

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas tvirtino, kad po prieš porą metų buvusio potvynio problemos buvo išspręstos ten, kur buvo galima tai padaryti. Vieniems įrengtas lietaus nubėgimas, išasfaltuota prie daugiabučio. Tačiau, ką būtų galima dabar padaryti, jis nežinojo.

„Kiemai ten žemiau gatvės lygio. Lietaus nutekėjimo sistema ten aukščiau nei kai kurie kiemai.“, - sakė jis.

Tad gyventojams siūlyta draustis.

„Nežinau, ar jie apsidraudė ar ne. Jiems reikėtų aukščiau pakelti kiemus, gal kokį siurblį įsirengti ar kelti aukštyn pamatus“, - svarstė jis.

Ar Savivaldybė suteiktų materialinę pagalbą, administracijos direktorius nežinojo. Pasak S.Karčinsko, nukentėję panevėžiečiai pirmiausia turi kreiptis į Savivaldybę. Tuomet bus sudaryta komisija, įvertinti nuostoliai ir sprendžiama, ką daryti.

Tiesa, gyventojai gali tikėtis, kad ateityje šios problemos neliks. Rudenį Savivaldybė teiks paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti bei būtent vandens nutekėjimo problemoms spręsti. Tikimasi gauti apie 17 mln. litų ir už tuos pinigus tvarkyti problematiškiausias vietas.

Priekaištai avarinei

Pliaupiant liūčiai, išryškėjo ir kitos problemos - varvantys stogai. UAB „Panevėžio butų ūkis“ direktorius Gintaras Ruzgys teigė, kad šįkart gauti tik penki pranešimai, susiję su liūties padariniais. Tik vienas jų susijęs su varvančiu stogu.

„Užsipildžius vamzdynams, ant stogo pradeda kauptis ežeras. Atsiranda spaudimas, per siūles pradeda bėgti vanduo. Greta - elektros tinklai, tad turėta problemų ir dėl to“, - sakė jis.

Tačiau priekaištų šiai tarnybai turėjo įmonės. „Norfos“ prekybos tinklo atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis sakė, kad Panevėžyje dėl liūties problemų turėjo trys „Norfos“ parduotuvės - J.Basanavičiaus, Beržų ir Tulpių gatvėse. Prekės nenukentėjo, parduotuvės veikė, tačiau nuostolių būta. Beržų gatvėje vanduo apsėmė kelis kompiuterius, be to, visur greičiausiai reikės remonto.

„Problema tokiu atveju didžiulė. Kai reikia, negalima prisišaukti avarinės tarnybos. Šį kartą visur susitvarkė patys darbuotojai, o Tulpių gatvėje pagelbėjo ugniagesiai“, - pabrėžė jis.