– Kaip tarnybos reagavo į šį atvejį?

– Gavome informaciją iš gydytojų, kurie nustatė, kad laukiasi nepilnametė, vienuolikos metų mergaitė. Mes iš karto šią informaciją perdavėme policijai, nes tai tikrai yra ypatingai mažo amžiaus mergaitė. Atvykome, kalbėjome su mergaite, kalbėjome su mama, vertinome situaciją. Suteikėme visą reikalingą –  ypatingai psichologinę – pagalbą, kurios reikėjo. Šiuo metu vertiname situaciją ir žiūrėsime, kokių paslaugų gali reikėti ateityje.

– O kokia situacija su kūdikio tėvu? Jis nėra tokio jauno amžiaus, bet taip pat nepilnametis.

– Informacija perduota policijai, atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jie aiškinasi visas aplinkybes dėl tėčio veiksmų.

– Pagal pirminius duomenis, tai buvo nusikaltimas ar kažkoks tarpusavio susitarimas?

– Kol kas sunku pasakyti, nes tai yra labai mažo amžiaus vaikai. Policija tai turi išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo metu. Negalėčiau detalizuoti aplinkybių, nes tai kol kas yra labai jautrūs duomenys.

–  Kaip paprastai yra sprendžiamos tokios situacijos? Ar vaikas, kuriam yra 11 metų, gali užsiimti tuo abipusiu sutikimu? Juk tai taip pat yra nusikaltimas.

– Vaikas yra ypatingai mažo amžiaus, tai yra mažametė mergaitė. Ta pusė, kuri yra vyresnė, yra atsakinga už tuos santykius. Labai svarbus yra tėvų vaidmuo šeimoje. Turime kalbėtis su vaikais apie kūną, apie kūno ribas. Turime kalbėti apie lytiškumą, kad ir kaip kartais tos temos atrodytų nepatogios. Kaip ir šiuo atveju, atrodytų, kad gal dar anksti apie tai kalbėti su vaiku, tačiau tikrai turime kalbėtis pagal vaikų amžių ir raidą, Nereikia pasakoti visų detalių vaikui, kuriam šešeri ar penkeri, tačiau vienuolikmečiams, dvylikamečiams turime kalbėti jiems suprantama kalba.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O šiuo atveju tėvai nesikalbėjo su mergaite? Iš kokios šeimos ji buvo?

– Taip pulti kaltinti mamą, kiek ji kalbėjo, kiek ji nekalbėjo, negerai. Jai irgi buvo šokas, nes visa informacija atėjo iš gydytojų. Buvo kreiptasi į gydytojus dėl tam tikrų pokyčių, kurie vyksta. Gydytojo pasakyta informacija buvo sukrečianti tiek pačiai mergaitei, tiek jos mamai.

– Ar ši šeima iki šiol jau buvo žinoma Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai? Ar jai buvo teiktos kokios nors paslaugos prieš tai?

– Taip, buvo.

– Ar galite detalizuoti, kokios tai buvo paslaugos?

– Buvo teikiama psichologinė pagalba, namuose lankėsi socialinė darbuotoja.

– Ar mes kalbame apie esamą situaciją, ar ir anksčiau šeimai reikėjo pagalbos?

– Šeimai pastaruoju metu buvo teikiamos paslaugos. Mes taip esame linkę išskirti šeimas. Aš noriu pasakyti, kad visos šeimos yra vienodos ir skirtingose savo gyvenimo etapuose patiria vienokias ar kitokias sudėtingas situacijas. Tai gali būti ligos, tai gali būti depresija, gali būti vieno iš tėvų netektis. Būna įvairios situacijos, kai tam tikru gyvenimo laikotarpiu šeimai reikia pagalbos įveikti sudėtingas situacijas. Pagalba gali būti teikiama pusmetį, metus ar net ilgiau. Pastaruoju metu nemažai tėvų kreipėsi dėl pagalbos būtent savo vaikams, kuomet sunku rasti ryšį, sunku susikalbėti dėl vartojamų medžiagų.  Nenoriu skirstyti šeimų. Faktas tas, kad šeimai reikėjo pagalbos ir ji buvo suteikta, šeima įveikė tam tikrus iššūkius.

Buvo teikiama psichologinė pagalba, namuose lankėsi socialinė darbuotoja.

– Kas bus toliau? Vienuolikmetė pastojo. Kas rūpinsis vaiku, kai motina dar pati yra vaikas?

– Visa gydytojų komanda stebi. Gimus kūdikiui, visada inicijuojama globa, nes tai yra nepilnametė mama. Paprastai šią atsakomybę prisiima seneliai, jie tampa globėjais ir savo anūkui. Jie rūpinasi savo nepilnamete dukra ir rūpinasi kūdikiu. Yra teikiamos visos reikalingos paslaugos šeimai.

– Tai nėra kalbos apie kūdikio paėmimą?

– Ne. Jei seneliai gali rūpintis, jie rūpinasi nepilnamete su vaiku.

– Mergaitė, kuriai šiandien yra 11 metų, turės pereiti į suaugusiųjų gyvenimą per ekstremaliai greitą laiką, atsisakydama savo vaikystės. Ar tas pasipriešinimas gyvenimo įgūdžių pamokai yra vietoje ar ne? Mes matome tokius atvejus, kai vaikai nebetenka savo vaikystės, nes trūko informacijos, trūko suaugusių pagalbos.

– Negalėčiau labai komentuoti tos programos turinio, nes nedalyvavau jos kūrime. Bet tikrai pasitikiu specialistais, kurie dėliojo programą. Gali kilti įvairių diskusijų. Bet mes turime kalbėti su vaikais apie emocinį, fizinį, seksualinį smurtą. Mes turime įgyvendinti tam tikras prevencines programas, mažindami smurto atvejus tiek artimųjų rate, tiek pačių vaikų. Ar mes turime kalbėti apie lytinį švietimą, apie lytinius santykius, apie kūno ribas, apie netinkamą elgesį su savo kūnu? Būtinai turime ruošti vaikus suaugusių gyvenimui.

– Kokia yra paskutiniųjų metų nepilnamečių nėštumo statistika?

– Skaičiai mažėja. 2022 m. 88, o 2021 m. 98 nepilnametės pagimdė. 2018 m. skaičiai buvo dvigubai didesni.