Praėjus kelioms dienoms po 1918 m. Nepriklausomybės Akto pasirašymo kažko ypatingo neįvyko, tvirtina istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. „Pirmiausia, buvo tam tikras laukimas ir nerimas – kaip reaguos vokiečiai. Vasario 19 d. jie konfiskavo „Lietuvos aidą“ su išspausdintu Vasario 16 d. dokumentu. Kita vertus, labai greitai tomis dienomis vokiečių, Šventojo Sosto, šveicarų spaudoje, kai kurių kitų Vakarų valstybių spaudoje pasirodė informacijos apie Lietuvos Vasario 16 d. paskelbtą nepriklausomybę. Buvo tam tikras proveržis, bet kalbant apie realią situaciją krašte – praktiškai niekas nepasikeitė“, – aiškina mokslininkas.
Vasario 16 d. vakare, pasirašius Aktą, buvo sudarytas konkretus Tarybos darbų planas. Esminiu momentu po Akto pasirašymo istorikas įvardija padėtį fronte. Vokiečiai 1918 m. žiemos pabaigoje dar galvojo apie kontrpuolimą ir pergalingą karo užbaigimą.
Vokiečiai, kaip teigia istorikas, neskubėjo priimti Lietuvos Tarybos delegacijos Berlyne. Patį Aktą Vokietija pripažino 1918 m. kovo 23 d.
Kas dar vyko po istorinės Vasario 16-osios, žiūrėkite įraše.
Naujausi komentarai