Už siūlymą atleisti D. Beinoravičių iš VTEK narių balsavo 39 parlamentarai, prieš buvo keturi.
Pagal Seimo statutą, kad būtų atleistas Seimo skiriamas pareigūnas, per slaptą balsavimą už tai turi pasisakyti ne mažiau kaip pusė parlamentarų, tai yra 71 iki 141.
Minėto VTEK nario atleidimą iš pareigų inicijavo 35 Seimo nariai – daugiausia iš opozicijos.
„VTEK yra ta institucija, kuri padeda valstybės tarnautojams atlikti savo pareigas etiškai, skaidriai, laikantis įstatymų (...) Labai neretai VTEK sprendimuose matome aiškų imperatyvą valstybės tarnautojams vengti ne šiaip interesų konflikto, o net ir interesų konflikto regimybės, todėl yra be galo keista, kai tokius klausimus komisijoje nagrinėja asmuo, kuris pats yra akivaizdžiai pažeidęs etiką, nepaisant to, kad teisinių pasekmių jam tai nesukėlė, kadangi jis nutraukė darbo santykius“, – ketvirtadienį pristatydama Seimo nutarimo projektą teigė konservatorė Ingrida Šimonytė.
Ji priminė, kad pernai nustatyta, jog D. Beinoravičius moksliniam žurnalui yra pateikęs plagiatą.
„Tyrimas (dėl galimo akademinės etikos pažeidimo – BNS) pradėtas 2025 metų rugsėjo 10 dieną, o jau rugsėjo 17 dieną ponas D. Beinoravičius nutraukė darbo santykius su Mykolo Romerio universitetu ir paprašė, jog būtų nutrauktas ir tyrimas, motyvuojant tuo, kad jis universitete nebedirba. Tačiau universiteto Akademinės etikos priežiūros komisija tyrimą tęsė ir rugsėjo 30 dieną patvirtino plagiato faktą ir patvirtino Akademinės etikos kodekso pažeidimą“, – teigė I. Šimonytė.
Anot jos, kadangi darbo santykiai su universitetu buvo nutraukti, teisės profesoriui jokios nuobaudos ar drausmės priemonės netaikytos.
Ketvirtadienį klausimą svarstant Seime D. Beinoravičius nedalyvavo posėdyje. Jis prašė klausimą nagrinėti be jo, o savo poziciją išdėstė raštu.
Pasak VTEK nario, jis nėra padaręs jokio pažeidimo, atitinka visus įstatymuose numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
D. Beinoravičius tvirtino straipsnyje padaręs citavimo klaidą – pateikė nepakankamai nuorodų.
„Nuorodų nepakankamas pateikimas įvyko dėl nereglamentuotos situacijos žurnalo citavimo taisyklėse, žala nepadaryta, straipsnis iš žurnalo išimtas“, – rašė jis.
Mokslininkas pabrėžė, kad toks atvejis per 25 jo akademinio darbo metus susiklostė pirmą kartą.
D. Beinoravičiaus teigimu, mintis išeiti iš Mykolo Romerio universiteto brendo jau kurį laiką, nes jis pradėjo bendradarbiauti su kitu universitetu, šis padėjo išleisti jo monografiją prestižinėje užsienio leidykloje.
„(...) dėl nurodytos mano klaidos man netaikyta drausminė atsakomybė net universitete, tuo labiau ši mano vienkartinė klaida dėl nereglamentuotos situacijos negali būti teisėtas pagrindas mane persekioti kitose darbovietėse. Kaip Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys savo pareigas atlieku atsakingai, pareigingai ir sąžiningai“, – pažymėjo D. Beinoravičius.
Susidariusią situaciją jis siejo su pareigomis LRT taryboje, nes jo asmeniu susidomėta viešai kilus rezonansui dėl galimo nacionalinio transliuotojo direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimo iš pareigų.
„Mano asmeniniu manymu, dirbtinai sudarant man nepalankią situaciją, galimai ieškoma galimybių paveikti mano kaip LRT tarybos nario nepriklausomumą“, – teigiama jo rašte Seimui.
D. Beinoravičius tvirtino, kad jaučiasi persekiojamas lyg būtų padaręs nusikalstamą veiką.
Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė siūlymą D. Beinoravičių atleisti iš VTEK taip pat siejo su jo darbu LRT taryboje.
„Šis klausimas akivaizdžiai nėra susijęs su VTEK, šis klausimas akivaizdžiai susijęs su LRT taryba, nes norite, kad būtų pašalintas žmogus iš VTEK ir automatiškai jam galiotų tas pats ir jis būtų šalinamas iš LRT tarybos“, – sakė parlamentaras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad nėra jokio teisinio sprendimo dėl plagijavimo, tėra Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos priežiūros komisijos rekomendacinė išvada, kuri neturėjo rezoliucinės galios.
„Tokiu atveju žmogus, kuris daug metų buvo universiteto profesoriumi, kuris yra teisės mokslų daktaras, neabejoju, būtų skundęs tokį sprendimą, bet aiškiai parašyta (D. Beinoravičiaus paaiškinime Seimui – BNS): „neturėjau, ką apskųsti“. Nebuvo, ką skųsti, nes joks teismas nebūtų priėmęs tokio jo skundo“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Be to, pasak jo, kiekvienas, rašęs mokslinį darbą, žino, kaip sudėtinga kaskart cituojant dėti nuorodą.
„Noriu pasakyti tik vieną dalyką: meskite akmenį tie, kurie be nuodėmės“, – Bibliją citavo J. Sabatauskas.
Liberalas Simonas Gentvilas antrino, kad klaidų daro visi, tačiau apgailestavo, jog klaidos nepripažįsta VTEK narys.
„Gerbiamas Juliau, jūsų išsukinėjimas šito asmens parodo teisinį nihilizmą (...) tai nedovanotina, nes ardome pasitikėjimą institucijomis“, – sakė jis.
D. Beinoravičius prezidento Gitano Nausėdos teikimu VTEK dirba nuo 2024 metų.
Naujienų portalas „Delfi“ gruodį skelbė, kad praėjusį rugsėjį Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos priežiūros komisija nustatė, jog D. Beinoravičiaus parašytas straipsnis buvo plagiatas ir kreipėsi į žurnalą dėl straipsnio atšaukimo.
Portalo žiniomis, D. Beinoravičius, būdamas MRU profesoriumi ir recenzavęs doktorantės mokslinio tyrimo įžvalgas, šio mokslinio tyrimo pagrindu žurnale „Jurisprudencija“ publikavo savo straipsnį „Demokratija ir teismai“.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra priėmęs išvadą, kad D. Beinoravičius atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
(be temos)