Pagal Atmintinų dienų įstatymo pataisą, lapkričio 16-oji būtų minima ne tik kaip Tarptautinė tolerancijos diena, bet Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių – diena.

Po pateikimo už tai balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo du, su­si­lai­kė 12 parlamentarų.

Pateikdamas projektą „valstietis“ Robertas Šarknickas atkreipė dėmesį, kad su­tar­ti­nės 2010 metų lap­kri­čio 16 dieną buvo įtrauk­tos į pa­sau­lio UNESCO ne­ma­te­ria­laus pa­vel­do są­ra­šą. Todėl būtent šią dieną ir siūloma minėti kaip sutartinių dieną.

„Taip iš­ėjo, kad ne­pel­ny­tai su­tar­ti­nės nė­ra įtrauk­tos į Lie­tu­vos at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą, tad mo­ra­liai bū­tų la­bai tei­sin­ga ­grą­žin­ti į mū­sų Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą šią svar­bią da­tą. Bū­tent tos lie­tu­vių po­li­fo­ni­nės dai­nos – su­tar­ti­nės, yra lie­tu­vių tradi­ci­nės mu­zi­kos fe­no­me­nas, itin se­na po­li­fo­ni­jos for­ma, at­si­ra­du­si dar iki Lietu­vos krikš­to“, – teigė parlamentaras.

Jo frakcijos kolega Stasys Tumėnas priminė, kad projekto pateikimas sutapo su „Eurovizijos“ dainų konkursu. Jame Lietuvos atstovė Monika Linkytė dalyvauja su daina, kurioje skamba sutartinės motyvai „Čiūto tūto“.

„Aš ti­kiuo­si, kad ir da­bar po „Eu­ro­vi­zi­jos“, po M. Lin­ky­tės dai­nos su su­tar­ti­nių ele­men­tais „čiū­to tū­to“ dar dau­giau apie tą mū­sų ta­pa­ty­bę, uni­ka­lius da­ly­kus pa­sau­lis iš­girs“, – teigė jis.

„Darbietis“ Valdemaras Valkiūnas teiravosi, kokia sutartinių perspektyva, kaip jas reikėtų puoselėti, kad šimtametis paveldas būtų išsaugotas.

„Ir Bir­žų kraš­te daug su­tar­ti­nių, ir ma­no kai­me Ga­jū­nuo­se bu­vo, ku­rie dai­na­vo, net spe­cia­lią kny­gą iš­lei­do. Ki­ti gal ne­mi­nės, bet Sta­li­no lai­kais iš­drį­so išleis­ti, nes tai yra šimt­me­čio pa­vel­das, o ne vie­no dik­ta­to­riaus ar ki­to, nei vie­nos valdžios, nei ki­tos“, – tvirtino jis.

Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Sutartinės yra lietuvių muzikinio folkloro rūšis, tai seniausios liaudies daugiabalsės polifoninės dainos, vienu metu jas atlieka dvi, trys, keturios dainininkės arba jų grupės, kartu skamba ne tik skirtingos melodijos, bet ir tekstai.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, sutartinės atsirado gimininės ir gentinės visuomenės raidos laikotarpiu, klestėjo XVI–XIX amžiuje, buvo paplitusios Rytų Aukštaitijos šiaurėje ir beveik nežinomos kitose etnografinėse srityse.