„Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas gaisro gesinimo vanduo, bet ir visos miesto nevalytos nuotekos padės tekėti į Nemuną“, – perspėja LŽP pirmininkas.

Jo teigimu, vanduo, kuriuo buvo gesinamos degančios padangos, susikaupė pastato  rūsiuose ir pradėjo sunktis, pamažu teka į gruntinius vandenis. Skaičiuojama, kad avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo apie 145 tūkst. kubinių metrų nevalyto vandens. Rūsiuose per parą vanduo nusėda maždaug 8 cm.

„Laikas spaudžia. Ministerijoje gūžčiojama pečiais, bet juk visada geriausia atsakomybę perleisti kitiems, šiuo atveju Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kuri ir turi tarti galutinį žodį išgirdusi tokią rekomendaciją „iš viršaus“. Aplinkos ministras aiškina esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra, gaisro gesinimo vandenyje tik cinkas viršija normas. Tačiau ar tikrai? Nereikia būti specialistu, kad suprastum, jog jei nuo pajuodusio vandens, kaip teigia Alytaus meras, sklinda galvą svaiginantis kvapas, vanduo yra tikrai pavojingai užterštas. Tai pavojinga, greičiausiai – toksinė atlieka, kurią privalu tvarkyti pagal tokioms atliekoms keliamus reikalavimus, o ne naudotis pigiausiai kainuojančia išeitimi“, – sako R.Lapinskas. 

LŽP pirmininkas klausia, kodėl vis dar  palikta šią situaciją spręsti vien Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kodėl šios situacijos neperima neperima aukščiausiasis lygmuo, darydamas išvadą, kad visa šios istorijos eiga tik patvirtina, kad Lietuva nėra pasirengusi tokio masto ekologinėms nelaimėms.