„Nors finansavimas yra atsiradęs, trūksta sąveikos tarp parengties pareigūnų. (...) dabar yra kaip atskiri pareigūnai ir jie komunikavimo prasme, funkcijų prasme nėra susiderinę. Buvo kalba, kad reikia dar juridinę teisinę bazę žiūrėti, reguliuoti ir ją taisyt, koreguot“, – BNS teigė parlamentaras.

Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio uždaro komiteto posėdžio savivaldybių pasirengimui ekstremalioms situacijoms ar karo metui aptarti.

Kaip BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija, balandžio mėnesio duomenimis, už civilinę saugą atsakingi parengties pareigūnai dirbo 57 šalies savivaldybėse, tuomet jų neturėjo Klaipėdos miesto, Kazlų Rūdos bei Pagėgių savivaldybės.

Parengties pareigūnai atsakingi už priedangų tinklo plėtrą, ekstremalių situacijų, evakuacijos planų parengimą ir atnaujinimą, gyventojų švietimą apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos pratybų organizavimą.

Anot komiteto vadovo, kita problema, iškelta posėdžio, kuriame dalyvavo Nacionalinis krizių valdymo centro, Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, metu, buvo pratybų trūkumas.

„Kitas dalykas yra pratybos. Pratybas akcentavo ir PAGD, ir VRM, institucijos pažymėjo, jog yra per mažai pareigūnų, kurie galėtų atlikti visą tą ekstremalių situacijų valdymą, tiesiog fiziškai nepaveža, ypač kas liečia didesnes savivaldybes“, – kalbėjo K. Bilius.

Kaip rašė BNS, balandį paskelbta visuomeninio transliuotojo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodė, jog septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi nepasirengę ekstremalioms situacijoms.

21 proc. respondentų nurodė tokioms situacijoms manantys esą pasirengę, o 9 proc. nežino arba neatsakė.