Kalendorinė žiema jau persirito į antrąją pusę. Tačiau tikruoju viduržiemiu (pusiaužiemiu) yra laikoma sausio 25 diena, nes anksčiau Lietuvoje tiek pagal terminius rodiklius, tiek pagal atmosferos cirkuliacijos sąlygas kovo mėnuo buvo priskiriamas žiemai. Šią dieną žmonės mėgindavo pagal barsuko elgesį nustatyti žiemos pabaigos ar pavasario pradžios laiką. Buvo tikima, kad sausio 25 dieną šviečianti saulė privers barsuką sprukti atgal į urvą išsigandus savo šešėlio, apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau – pavasaris tais metais bus vėlyvas. Jeigu diena bus apsiniaukusi – atvirkščiai, ankstyvas.
„Nežinau, kiek dar yra besilaikančių šios gražios tradicijos ir pagal gyvūnų elgesį spėjančius orų pokyčius. Pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo tokių žiemos sezonų, kai visai nesusidarė pastovi sniego danga ir ankstyvam pavasariui būdingi orai mus pasitikdavo vasario ar net sausio mėnesiais“, – rašė G. Stankūnavičius.
Žmonės kalba, kad jau nepamena, kada toks šaltas ir sniegingas (ne visur) buvo sausio mėnuo. Pripratome prie švelnesnių žiemų, o kiek ilgiau užsitęsusius šalčius dažnai vis pertraukdavo atlydžiai. Šįkart šalčiai laikosi beveik be jokio atšilimo jau daugiau kaip tris savaites, o vidutinės oro temperatūros nuokrypis nuo normos sudaro nuo 3 laipsnių šalčio šalies šiaurės rytuose iki 7,5 laipsnio šalčio rytuose ir šiaurės rytuose. Tiesa, minimali oro temperatūra rekordų dar nesumušė, bet daugelyje šalies rajonų, išskyrus pačią vakarinę Lietuvos dalį, jau siekė 19 –24 laipsnius šalčio.
„Taigi, nors sausis dar nepasibaigęs ir paskutinės dienos dar gali pakoreguoti vidutinę mėnesio oro temperatūrą, jau dabar matyti, kad pagal temperatūros anomalijas jis bus artimas 2010 metų sausiui. Gerokai šaltesni už normą dar buvo 2013, 2014 ir 2016 metų sausio mėnesiai, bet šalti orai be pertraukų tada taip ilgai nesitęsė“, – teigė docentas.
Kas gi lėmė tokius šaltus orus Lietuvoje?
„Beje, šalčiau nei įprastai buvo beveik visoje Europoje, tačiau didžiausia neigiama temperatūros anomalija susidarė Rytų Europoje ir šiaurinėje Skandinavijoje. Pagrindinis veiksnys – vakarų–rytų oro srauto blokavimas, kuris užtikrindavo pastovų jūrinės kilmės oro masių „tiekimą“ į Vidurio ir Rytų Europą. Patys blokuojantys procesai nebuvo labai pastovūs ir apie šv. Kalėdas vakarinis oro srautas buvo blokuojamas virš Šiaurės rytų Atlanto, vėliau – virš Šiaurės vakarų Atlanto, o pastarosiomis savaitėmis – virš Skandinavijos ir Vidurio Europos. Tokiais laikotarpiais Atlanto šiluma yra stipriai perskirstoma: dalis nukeliauja link Arkties, dalis link Viduržemio jūros regiono ir šiaurinės Afrikos. Belieka kritikams, kurie tokiais šaltais laikotarpiais ima neigti klimato kaitą paaiškinti, kad anksčiau (prieš daugiau negu 3–4 dešimtmečius) susidarius panašioms didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygoms (ilgai trunkantis vakarinio srauto blokavimas) šalčiai buvo dar ekstremalesni ir vidutinės mėnesio oro temperatūros nuokrypis nuo daugiametės normos siekė beveik 10 laipsnių šalčio (1987 metais ) ar 9 laipsnius šalčio (1963 metais), o mėnesio minimumai siekė 30 laipsnių ir didesnį šaltį“, – rašoma universiteto feisbuko paskyroje.
Kai šaltis nedidelis, galbūt jis džiugina žmones, kurie mėgsta žiemos sportą ir pramogas, tačiau kai šaltis stiprus ir dar su sniegu – jis dažniau sukelia ne džiaugsmą, bet problemas: išauga būsto šildymo kainos, padidėja traumų ir nušalimų tikimybė, stringa ir genda transportas, daug pajėgumų metama gatvių, kelių ir viešųjų erdvių valymui ir priežiūrai, didėja oro tarša miestuose ir gyvenvietėse ir kt.
Žymesnis atšalimas prognozuojamas antrąjį vasario dešimtadienį.
Naujausios orų prognozės rodo, kad Lietuvoje laukiamas atlydys, kurį turėtų lydėti šlapdriba, vietomis su lijundra ir plikledžiu. Tiesa, šis prognozuojamas orų atšilimas nesusijęs su vėl atsivėrusiu keliu oro masėms judėti nuo Atlanto į mūsų regioną. Oro srauto blokavimas virš Europos dar kurį laiką išliks, tačiau šiluma į Lietuvą atkeliaus iš pietų ir pietvakarių – nuo Viduržemio jūros ir Balkanų pusiasalio.
Anot docento, pirmoji šiltesnio oro banga Lietuvą pasieks ateinančio pirmadienio vakare ir antradienio naktį, nors prieš tai, sekmadienio rytą dar laikysis šaltas oras (12–17 laipsnių šalčio). Intensyvesni krituliai (sniegas, pereinantis į šlapią sniegą, vietomis su lijundra) prasidės pirmadienį.
„Vėliau, maždaug nuo ateinančio trečiadienio vakaro, orų prognozių scenarijai nebedera tarpusavyje: vienas scenarijus, kurio pasitvirtinimo tikimybė kiek viršija 30–35 proc., rodo tolesnį atlydį su nedidele oro temperatūros svyravimų amplitude. Kitas scenarijus, kurio tikimybė panaši į pirmojo, vėl prognozuoja žymesnį orų atšalimą, kokį mes turėjome jau šią savaitę. Galiausiai, patikrinus alternatyvių prognozių scenarijus, kurios sudaromos dirbtiniu intelektu (daugiausia remiasi istoriniais orų vystymosi scenarijais), matyti, kad po trumpalaikio atlydžio reikia tikėtis orų atšalimo, – rašė G. Stankūnavičius. – Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad vasario pradžia mūsų regione, tikėtina, bus įprasta, ar net kiek šiltesnė už normą, tačiau žymesnis atšalimas prognozuojamas antrąjį vasario dešimtadienį.“
Naujausi komentarai