Planuojama, kad laisvės kovotojai bus pagerbti įspūdingu paminklu - lietuviško kalavijo formos obelisku su auksuotu Vyčio Kryžiumi viršūnėje ir daugiau nei 20 tūkst. žuvusių Lietuvos partizanų įamžinančia atminimo siena su Nežinomo partizano kapu.

Sklypą pirko už žmonių aukas

Pasak vieno memorialo sukūrimo iniciatorių Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininko Antano Kliunkos, visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai ėjęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi, kad jei ne dabar, po penkiasdešimties, šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir jų darbus.

„Manau, kad atėjo laikas įgyvendinti šį partizanų vado priesaką. Ir privalome suskubti padaryti tai, dabar, kol dar yra gyvų laisvės kovų dalyvių, kurie galėtų pamatyti paminklą, pastatytą jiems ir žuvusiems jų kovų draugams“, - sakė A. Kliunka.

Sklypą, kuriame planuojama statyti memorialą, nuosavybės teise valdo dvi patriotinės visuomeninės organizacijos - Lietuvos laisvės kovų sąjūdis ir Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga. Jis įgytas už Lietuvos žmonių paaukotas lėšas, o šalia būsimo partizanų memorialo jau pradėta statyti koplyčia su kryžiumi Kęstučio apygardos partizanų atminimui įamžinti.

Atėjo laikas įgyvendinti šį partizanų vado priesaką. Ir privalome suskubti padaryti tai, dabar, kol dar yra gyvų laisvės kovų dalyvių, kurie galėtų pamatyti paminklą, pastatytą jiems ir žuvusiems jų kovų draugams.

Memorialo projekto, kurį pasirinko visuomeninės organizacijos, autoriai - architektas Saulius Pamerneckis ir skulptorius Tadas Gutauskas, kurie kartu yra įgyvendinę ne vieną pilietinės visuomenės projektą, tarp jų ir Vilniuje iškilusį „Laisvės kelio“ paminklą.

Lietuvos laisvės kovų sąjūdis ir Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga memorialo viziją pasirinko dar rudenį ir patvirtino protokoliniais sprendimais. Su projekto autoriais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis“, - sakė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas Giedrius Gataveckas.

Partizanų memorialas, planuojama, bus daugiausia finansuojamas iš aukotojų skirtų lėšų.

„Tai, kaip aktyviai Lietuvos žmonės aukojo tiek sklypo Kryžkalnyje įsigijimui, tiek ir memorialui, rodo, kad partizanų atminties įamžinimo idėja sulaukia didelio visuomenės palaikymo ir yra labai svarbi“, - sakė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vadovas.

Kartu visuomenininkai pažymi ir stiprėjančius mėginimus diskredituoti sumanymą, pasėti nesantaiką tarp patriotiškai nusiteikusių žmonių.

„Partizanų vardo teršimo naratyvas pastaraisiais mėnesiais stiprėja. Liūdna, kad tame tyčia ar ne, bet dalyvauja ir meno pasaulio žmonės“, - sakė Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas A.Kliunka. Pasak jo, viešumoje pastarosiomis savaitėmis keliami priekaištai, neva, memorialui pasirinktas „ne tas projektas“ yra vienas iš bandymų stabdyti partizanų įamžinimą.

„Abejonės, melu paremti priekaištai dėl pasisavinto projekto gali kilti dėl užgautų ambicijų, tačiau kartu taip bandoma įpūsti nesutarimus tarp žmonių, apjuodinti pačią idėją. Vertiname, kad piliečio G.Lukošaičio viešumoje eskaluojami priekaištai, kad memorialui pasirinktas ne jo kūrinys yra vienas tokių bandymų. Suprantame, kad 120 000 eurų savo idėjos įgyvendinimui norėjęs G.Lukošaitis gali būti nepatenkintas, kad pasirinktas ne jo projektas, tačiau mūsų pasirinkimą lėmė sakralinė ir meninė memorialo vertė. Mes siūlėme pirmosios, „darbinės“ idėjos autoriui bendradarbiauti su memorialo kūrėjais, tačiau jis griežtai atsisakė ir pranešė ateityje neturėsiantis pretenzijų, jei Kryžkalnio memorialas bus vystomas su kitais autoriais. Todėl šiandien labai keista matyti visą šią partizanų įamžinimo idėją juodinančią melo bangą“, - sakė A.Kliunka.

Partizanų memorialo Kryžkalnyje idėją be dviejų iniciatorių taip pat parėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Ginkluotųjų Pajėgų asociacija, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Šaulių sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolija, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga.

Organizacijos kartu kreipėsi į Lietuvos patriotus šalyje ir svetur su kvietimu paremti šį kilnų tikslą, prisijungti prie projekto bei finansiškai prisidėti prie jo įgyvendinimo.  

Premjeras pritaria

Vyriausybėje lankėsi organizacijos, kurios inicijuoja partizanų kovų įamžinimo projektus. Projektų iniciatorių susitikime su Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėju Deividu Matulioniu ypač daug dėmesio skirta Kryžkalnyje turinčiam atsirasti memorialui Lietuvos partizanams atminti.

Kalbėta ir apie kitus projektus, kuriems skiriamas ypatingas valstybės dėmesys, artėjant 2019 metams, kai sukaks 70 metų nuo prezidento Jono Žemaičio vadovaujamo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pasirašytos Nepriklausomybės deklaracijos.

D. Matulionis patikino Laisvės kovų įamžinimo projektus siūlančias organizacijas, kad bus parengta kompleksinė programa, siekiant parodyti deramą dėmesį visiems partizanų kovų įamžinimo projektams. „Manau, kad reikia nedelsiant parengti kompleksinę programą, aprėpiančią visą pokario Laisvės kovų įamžinimą. Tokiu būdu būtume tikri, kad šiems svarbiems mūsų istorijos momentams būtų skiriamas pakankamas dėmesys ir visi prasmingi projektai būtų įgyvendinti“, – sako premjero patarėjas.

Laisvės kovų įamžinimo projektai anksčiau buvo pristatyti premjerui. S. Skvernelis pabrėžė, kad valstybė dės visas pastangas partizanų įamžinimui paremti. „Siekiame, kad partizanų atminimas būtų oriai ir garbingai įamžintas. Tai svarbi mūsų istorijos dalis, kurios negalime pamiršti. Mūsų pareiga užtikrinti, kad šios istorinės atminties įamžinimo projektai būtų įgyvendinti sklandžiai“, – sako Ministras Pirmininkas.

Premjero teigimu, partizanų memorialo Kryžkalnyje projektą reikia pradėti jau kitais metais. Nedelsti ketinama ir dėl kitų projektų. „Taip pat yra ir kitų konkrečių partizanų įamžinimo projektų, kuriems reikalingas papildomas valstybės dėmesys. Pavyzdžiui, Merkinės kryžių kalnelio projektas. Kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru reikia įvertinti, ar nereikalingi papildomi tvarkybos darbai Minaičių partizanų bunkerio muziejuje bei papildoma informacijos sklaida apie 1949 metų vasario 16 dieną pasirašytą nepriklausomybės deklaraciją”, – pabrėžia S. Skvernelis.