Programos strateginis tikslas – iki 2030 metų žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 metais, kad žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 25 žuvusiųjų Lietuvos keliuose.

Taip pat siūloma įsipareigoti, kad 2040 metais keliuose žūtų ne daugiau kaip 37 eismo dalyviai, o iki 2050 metų pasiekti, jog nebūtų nė vienojo žuvusiojo.

Šių tikslų numatoma siekti nustatant finansines sankcijas už leistino greičio iki 10 kilometrų per valandą viršijimą, aprūpinant policiją šiuolaikinėmis eismo kontrolės priemonėmis, plėtojant  automatinės greičio kontrolės sistemą keliuose.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, kad pagrindinis vizijos tikslas –  kurti saugesnę aplinką keliuose, ugdyti kultūringą eismo dalyvį ir siekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus.

Lietuva turi didelį potencialą eismo saugai didinti. Mažindami aukų keliuose skaičių esame pasiekę geriausią rezultatą Europoje.

„Lietuva turi didelį potencialą eismo saugai didinti. Mažindami aukų keliuose skaičių esame pasiekę geriausią rezultatą Europoje. Pastangos gerinti eismo saugą turi būti atkaklus, nesiliaujantis procesas“, – sako J. Narkevičius.

Taip pat planuojama periodiškai atnaujinti socialinę reklamą apie saugų eismą, dalyti atšvaitus, nuolat tikrinti vairuotojų blaivumą, numatyti ribojimus vairuotojams, draudžiančius užsiimti ne su vairavimu susijusiais veiksmais.

Programoje siūloma reguliariai tikrinti gatvių saugumą, parengti ir kasmet atnaujinti miestų juodųjų dėmių žemėlapius, rekonstruoti kelius, geriau juo apšviesti, įrengti daugiau kelių su skiriamąja juosta arba atitvarais, rekonstruoti nesaugias sankryžas, magistraliniuose keliuose panaikinti neapsaugotus posūkius į kairę, panaikinti nesaugias pėsčiųjų perėjas, nutiesti daugiau tvorų nuo laukinių gyvūnų ir pan.

Iki 2030 metų programai finansuoti reikės 1,586 mlrd. eurų.

Kelių policijos duomenimis, šiais metais iki kovo 12 dienos šalyje per eismo įvykius, pirminiais duomenimis, žuvo 30 žmonių.