Be SADM, sutartį pasirašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.

Pasak ministerijos, susitarime patikslinti terminai ir veiksmai dėl informacijos keitimosi ir veikimo tais atvejais, kai susiduriama su galimu seksualiniu smurtu prieš vaikus, įnešama daugiau aiškumo, per kiek laiko, kokia institucija, kokią informaciją turi perduoti kitoms konkrečioms institucijoms, kad jos galėtų tinkamai padėti vaikui.

„Šiandieną tai yra jungtinė žinia visų Lietuvos atsakingų institucijų gyventojams, vaikams, kurie patiria seksualinį smurtą, kad tokios smurto apraiškos nebus toleruojamos, nusikaltėliai sulauks atpildo, o aukos sulauks deramų paslaugų, deramo dėmesio ir deramo pasirūpinimo“, – pirmadienį po sutarties pasirašymo kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Didiname pasitikėjimą ir prašome savo pačių pavyzdžiu (...) turėti užtikrintumą, kad pagalbos gali sulaukti kiekvienas.

„Susitarimas yra svarbi žinia, jungtinė žinia visų institucijų, kad deramas dėmesys bus skiriamas aukų apsaugai ir paprastesniam procesui, kuriame turės dalyvauti pats vaikas. Ir kitas dalykas yra, jog didiname pasitikėjimą ir prašome savo pačių pavyzdžiu (...) turėti užtikrintumą, kad pagalbos gali sulaukti kiekvienas“, – pažymėjo ji.

Pasak ministrės, susitarimą pasirašyti svarbu, todėl, kad nuo seksualinio smurto nukentėję vaikai nesusidurtų su pakartotiniu institucijų apklausimų bei patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų tyrimo metu.

M. Navickienės teigimu, susitarime taip pat numatyta naujovė, kad prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios inicijuoja tarpžinybinę Atvejo koordinavimo grupę.

Tuo metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymėjo, kad susitarimas leis suderinti skirtingų institucijų veiksmus, o į ikiteisminius tyrimus dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus aktyviau įtrauks socialines institucijas.

Minėtą grupę sudarys prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir policijos atsakingi asmenys, dirbantys su konkrečiu atveju.

Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, dėl pasirašytos sutarties trumpės ikiteisminių tyrimų terminai.

„Aš manau, kad Atvejo koordinavimo grupės darbas bus naudingas tam, kad bus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bus nedelsiant dalijamasi informacija, kad vaikas, nepilnametis, nukentėjęs nuo seksualinių nusikaltimų, kuo greičiau gautų visą reikalingą pagalbą, kad nenukentėtų nuo baudžiamojo proceso, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų kuo trupesniais terminais“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, jog nukentėjusiam vaikui tenka susidurti su institucijomis, jam tenka pereiti sudėtingas procedūras.

„Todėl yra svarbu, kad institucijos pačios pasiruoštų, pareigūnai išsiaiškintų, ko, kada, kaip reikės, neklausinės vaikų daug kartų to paties, visi pareigūnai žinos kodėl ir ką jie daro“, – sakė ji.

Anot Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, naujosios priemonės leis institucijoms greičiau reaguoti ir suderinti veiksmus seksualinio bei kitos rūšies smurto prieš vaikus atvejais.

Ministrė taip pat paragino darbdavius tikrinti asmenys ar jie nėra įvykdę seksualinių ar sunkių nusikaltimų.

„Ateityje lengvinsime darbdaviams šitą iššūkį. Sukurdami paprastesnį mechanizmą, paprastesnį barkodą, kurį patikrinus bus galima įsitikinti“, – sakė ji.

Šis pasirašymas yra svarbi žinia vaikams, kad jūs nebijokite, jūs praneškite, nes institucijos, pasidalinusios visa aktualia informacija, kuo greičiau inicijuos pagalbą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė taip pat pažymėjo, jog seksualinis smurtas yra viena labiausiai traumuojančių patarčių vaikui.

„Šis pasirašymas yra svarbi žinia vaikams, kad jūs nebijokite, jūs praneškite, nes institucijos, pasidalinusios visa aktualia informacija, kuo greičiau inicijuos pagalbą", – teigė ji.

Pernai beveik 3 tūkst. vaikų patyrė smurtą. Vaiko teisių gynėjai dėl fizinio smurto gavo 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291, nepriežiūros – 421 pranešimą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį gauti 2072 pranešimai dėl galimai panaudoto smurto prieš vaikus.