– Pastaruoju metu pasaulyje netrūksta politinės įtampos. Kaip tai keičia kelionių planavimą šiandien?
– Iš esmės žmonėms kyla daug klausimų: ar verta keliauti, ar tai rizikinga, kaip įvertinti riziką, ką dengia draudimas, o ko – ne. Apie visa tai ir verta kalbėti.
– Lietuvių pamėgtos kryptys išlieka Turkija, Graikija ir Egiptas. Egiptas jau dabar aktyviai priima turistus, o Turkija po šaltesnio laikotarpio sezoną tik pradeda. Kaip šias šalis vertinti dabartiniame kontekste – vykti ar nevykti?
– Situacija yra labai dinamiška. Vienareikšmiško atsakymo, vykti ar nevykti, nėra. Žmonės turėtų sekti informaciją, kurią skelbia Užsienio reikalų ministerija apie padidintos rizikos šalis. Vis dėlto tai yra kiekvieno asmeninis sprendimas. Šį sprendimą galima palyginti su paprastu pavyzdžiu apie raudoną ar geltoną vėliavą prie jūros – nors rekomenduojama nesimaudyti, kai kurie vis tiek ryžtasi rizikuoti. Su kelionėmis yra panašiai.
– Šiuo metu rinkoje galima pastebėti nemažai itin pigių kelionių pasiūlymų. Ar tai gali būti signalas apie didesnes rizikas?
– Tiesiogiai šių dalykų sieti nereikėtų. Vis dėlto visada verta pasidomėti, į kokią šalį siūloma kelionė, kokia ten situacija ir kada planuojama išvyka. Galų gale viskas atsiremia į rizikos prisiėmimą ir asmeninį jos įvertinimą. Tai nėra tik klausimas, ką dengia draudimas, o labiau – kas gali nutikti ir kokią riziką žmogus yra pasirengęs prisiimti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Artėja vaikų atostogos, todėl daugelis planuoja keliones su šeima. Ar pati šiuo metu rinktumėtės kelionę į Turkiją?
– Kelionių krypčių yra labai įvairių. Vieniems įdomesnė Turkija, kiti renkasi Graikiją, Italiją ar Ispaniją. Tačiau situacija išlieka dinamiška, todėl svarbiausia įvertinti, kokią riziką žmogus yra pasirengęs prisiimti. Kadangi dirbu rizikų vertinimo srityje, galiu pasakyti, kad šiuo metu rizika yra padidėjusi. Vis dėlto būtina sekti viešai skelbiamą informaciją ir rekomendacijas, nes situacija gali keistis labai greitai.
– Pakalbėkime apie kelionių draudimą. Ar jis galioja, jei šalyje kyla ekstremali situacija ar karinis konfliktas?
– Čia svarbu atskirti dvi situacijas: ar žmogus tik planuoja kelionę, ar jau yra šalyje, kurioje netikėtai kilo konfliktas. Jei žmogus jau yra toje šalyje ir konfliktas prasideda netikėtai, tuomet draudimas gali dengti išlaidas, kurios nėra susijusios su kariniu konfliktu, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimus. Tačiau jei žala patiriama tiesiogiai dėl karo ar neramumų, dažniausiai tai gali būti nedengiama rizika. Jei žmogus planuoja kelionę į šalį, kur jau paskelbtas karinis konfliktas ar masiniai neramumai, draudimo sąlygos gali būti visai kitokios. Viskas priklauso nuo polise numatytų sąlygų.
– Ką kiekvienam reikėtų pasitikrinti prieš perkant kelionę į užsienį?
– Pirmiausia rekomenduočiau pasižiūrėti Užsienio reikalų ministerijos puslapyje skelbiamą šalies rizikingumo lygį – ar ji pažymėta žalia, geltona, raudona ar juoda spalva. Taip pat svarbu sekti informaciją apie situaciją šalyje ir įsivertinti, ar tikrai norite prisiimti galimą riziką. Jei nusprendžiama keliauti, verta turėti informaciją apie Lietuvos Respublikos konsulatus tame regione, kad prireikus būtų aišku, kur kreiptis. Taip pat rekomenduojama turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, nes kartais išlaidas reikia padengti patiems ir tik vėliau kreiptis į draudimo bendrovę. Kilus klausimams, visada galima kreiptis į atsakingas institucijas ar draudimo bendrovės atstovus.
– Vis dėlto planuodami keliones žmonės dažnai apie rizikas negalvoja.
– Tai patvirtina ir mūsų bendrovės atliktas reprezentatyvus tyrimas, kuriame apklausta tūkstantis respondentų. Jis parodė, kad net 7 iš 10 žmonių apie rizikas negalvoja ir tiki, kad jos jų nepalies.
Naujausi komentarai