Paryčiais į Auverės elektrinės kaminą netoli Narvos rėžėsi dronas. Netrukus estai pranešė, kad jis greičiausiai ukrainiečių. Ukraina tuo metu surengė dronų ataką prieš Rusijos Ust Lugos uostą Baltijos jūroje. Kaip ir Varėnos rajone, dronas į Estiją, tikėtina, atklydo dėl elektroninių trikdžių.
„Atakos vyko trimis spiečiais: pirmoji – trečią valandą ryto, antroji – šeštą, o paskutinė – aštuntą ryto“, – teigė Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal.
Šįryt estai į telefonus gavo perspėjimus – juose nurodyta, pastebėjus dronus, slėptis ir pranešti pagalbos numeriu.
„Šio karo padariniai kartais persikelia už sienų ir į kitas valstybes. Tai ne pirmas kartas. Svarbu pabrėžti, kad šio ryto dronų incidento taikinys nebuvo Estija. Tai buvo Ukrainos kontrataka, kuri priartėjo prie mūsų sienų“, – teigė K. Michal.
Vienas dronas įskrido ir į Latviją, kur sprogo. Į šalį buvo atklydęs ir dar vienas bepilotis – šįkart iš Baltarusijos oro erdvės, tačiau jis nesprogo ir vėliau pasuko Rusijos link.
„Tai, matyt, buvo dalis koordinuotos Ukrainos operacijos prieš Rusijos taikinius. Deja, negalime atmesti, kad tokie incidentai kartosis. Ir tai reikalauja dar daugiau tiek Gynybos ministerijos, tiek Vidaus reikalų sistemos dėmesio“, – sakė Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičs.
Per pastarąsias paras trijose Baltijos šalyse užfiksuoti trys dronai. Laimei, žmonės nenukentėjo. Visų trijų Baltijos šalių pareigūnai pabrėžia, kad šie incidentai yra Rusijos agresijos pasekmė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Incidentai susiję su karinių veiksmų artėjimu prie NATO sienų, ir mes jų ateityje matysime dažniau. Tokia tikimybė didėja kartu su karinių veiksmų intensyvumu“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Lietuvos valdžia skelbia, kad radarai jau užsakyti, tačiau kol jie bus pristatyti, teks palaukti. Pilnai Lietuvos oro erdvė turėtų būti padengta 2030 metais.
„Tai nėra Lietuvai unikalus dalykas. Nenoriu, kad būtų kuriamas įspūdis, jog visur viskas gerai, o tik Lietuvoje kažkas neveikia. Ukrainos dronai skraido virš Rusijos teritorijos. Dvi kariaujančios valstybės nesugeba visiškai apsaugoti savo oro erdvės. Taip, yra tam tikrų rizikų“, – teigė K. Budrys.
Kaip vis pabrėžia valdžia, gynybos sistemų parduotuvėje neparduoda.
„Aš labai norėčiau, kad tai būtų kaip prekybos centras – nueini ir nusiperki, kaip pieno, duonos ar mėsos“, – sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Aukšto lygio detekcijos sistemą turi ukrainiečiai. Lietuva labai norėtų tokios.
„Ukrainiečiai kol kas nesidalija, nes yra kariaujanti šalis. Bet mes turime derėtis, kad tai pasikeistų“, – tvirtino buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Apie tai užsiminė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Ukrainą skatiname greičiau pereiti nuo mandagių frazių ir susitarimų dėl technologijų perdavimo prie realių veiksmų“, – antradienį sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Manau, kad tai yra papildomas argumentas kalbantis su jais. Tačiau nereikėtų kaltinti, kad jie, gindamiesi, sukelia šalutines pasekmes. Surišti rankas ukrainiečiams ir sakyti neleisti smūgių į objektus šalia mūsų nebūtų teisinga“, – teigė L. Kasčiūnas.
Šiandien ministras R. Kaunas lankosi Ukrainoje. Jis teigia, kad „ne Ukrainos kaltė, jog Rusija sukėlė karą“, tačiau su kolega aptars, kaip ateityje būtų galima sumažinti tokių incidentų riziką.