Kokių iššūkių gyventojams kilo ir kaip reaguoti, jei pavojus pasikartotų, aiškino „Bitės“ komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.
– Ką pirmiausia gyventojai darė, kai prasidėjo tas oro pavojus? Ką rodo jūsų duomenys?
– Lietuviai darė tai, ką nemažai kitų lietuvių buvo nurašę – rašė trumpąsias žinutes. Atrodė, kad tai gal senstelėjęs kanalas, nes mes gi pratę „chat’inti“, susirašinėti per bendravimo programėles, bet trumpųjų žinučių, arba SMS, kaip jas vadiname, turbūt didžioji vertė yra ta, kad tai gana agresyvi komunikavimo priemonė, nes ją tikrai gausi. Programėlės gal dar neatsidarysi, nebūtinai kažkur požemyje, minus trečiame aukšte, veiks mobilusis ryšys, gerai veiks internetas, o trumpajai žinutei reikia šiek tiek kitokios ryšio technologijos. Tai yra jos privalumas. Kitas dalykas – vaikui nusiųsi, jis tikrai ją gaus, iššoks pranešimas. O programėlę gali lengvai nutildyti. Tai, matyt, ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko toks buvo trumpųjų žinučių siuntimo šuolis.
– Skambučių padaugėjimo, kažkokio padažnėjimo nepastebėjote?
– Skambučių kiekis buvo gana įprastas eiliniam trečiadieniui. Duomenų naudojimas taip pat. Dėl to, kad duomenų augimą labiausiai veikia vaizdo turinys. Niekas, matyt, nepuolė skambinti su vaizdu, siuntė trumpą žinutę: „štai, eik ieškok priedangos“ arba „esu saugus, viskas tvarkoje“. Tą didelį šuolį stebėjome maždaug 10 valandą 25 minutės, ir jis tęsėsi apie valandą. Matyt, vis tiek pirmiausia žmonės bandė susiorientuoti toje situacijoje. Paskui, kai situacija jau nuslūgo, sakė, kad viskas gerai, grįžkime į darbus, mokyklas, universitetus ir taip toliau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Socialiniuose tinkluose po tokio įvykio užvirė įvairiausių diskusijų. Viena iš aptartų temų buvo radijas telefonuose. Vieni telefonai be mobiliojo ryšio leido klausytis radijo, kiti – ne. Kodėl taip yra? Nuo ko tai priklauso?
– Tai priklauso nuo to, kad, pavyzdžiui, mano telefone FM grotuvo nėra – nėra FM antenos. Anksčiau senesnio modelio telefonuose, kurių dar nemažai yra naudojama, buvo FM siųstuvas. Naujuose įrenginiuose gamintojai taupo vietą, dažniausiai ją atiduoda baterijai, kad telefonas tiesiog ilgiau veiktų, ir tokio prietaiso tiesiog nėra. Ką žmogus gali daryti? Gali klausytis FM bangomis transliuojamo įprasto radijo, kurio klausotės automobilyje, arba klausytis internetu per „streaming’ą“. Bet, aišku, jeigu esate kažkur požemyje, slėptuvėje, o slėptuvė turi būti saugi, gali būti, kad gero, stabilaus interneto net ir nebus. Tai FM bangų irgi nepaklausysite. Geriausias vaistas yra visų skirtingų ryšio technologijų mišrainė, derinys, nes kiekviena jų turi savų privalumų, tam tikrą specifiką. 5G – pats greičiausias internetas, jis nemėgsta storų sienų, požeminių aikštelių, A klasės šiltų namų, kuriuose šaltą Lietuvos žiemą labai faina gyventi. Tai yra tam tikri kompromisai, kuriuos tenka padaryti.
– Norisi linkėti, kad tokių įvykių ateityje nebūtų. Jei visgi taip nutiktų ir reikėtų slėptis priedangoje, gal turite patarimų, kaip pasiruošti, kaip savo ir artimųjų įrenginius geriau paruošti tokiai situacijai?
– Pirmiausia išlikime ramūs, pasirūpinkime artimu. Artimas gali būti ir svetimas žmogus, kuris tiesiog yra artimoje aplinkoje. Pasitikėkime savo valstybe ir tais nurodymais, kurie, nesvarbu, kokia ryšio technologija, mus pasiekia. Labiau apie žmogiškumą ir empatiją kalbėčiau. O ryšys tik padeda mums susisiekti, o tas artumas, žmogiškas ryšys, yra esmė.
Naujausi komentarai