Didžiausias šių Seimo rinkimų netikėtumas – į politikos pakraštį išstumtos dar neseniai įtakingos Naujoji (socialliberalai) ir Valstiečių liaudininkų sąjungos.

Milijonai nepadėjo

2004 m. socialliberalai į Seimą kandidatavo bendrame sąraše su socialdemokratais ir sėkmingai pasibaigus rinkimams formavo valdančiąją daugumą. Šiemet to pakartoti nepadėjo net rinkimų kampanijai išleisti daugiau nei 2,2 mln. litų – ši partija išlaidomis nusileido tik dabartiniams lyderiams konservatoriams.

Sėkmingų rinkimų tikėjęsi valstiečiai liaudininkai agitacijai išleido beveik 1,3 mln. litų, tačiau rinkėjų taip pat nepatraukė.

Laurų vainikas A.Valinskui

Socialliberalų pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad kol kas detaliai politinės nesėkmės neanalizavo. "Tik paviršutiniškai pasvarstėme. Kol kas išskyrėme dvi priežastis: rinkėjai buvo nepatenkinti partijomis, buvusiomis valdžioje, taip pat rezultatus lėmė naujos politinės jėgos atsiradimas. Ji ir surinko visus nuo mūsų nusisukusius gyventojus. Čia ne tiek Fronto, kiek Arūno Valinsko partijos nuopelnas", – guodėsi Naujosios sąjungos lyderis.

Dabartinis aplinkos apsaugos ministras įsitikinęs, kad paskutinis partijos mohikanas Valerijus Simulikas pateks į Seimą, bet didelės reikšmės vieninteliam mandatui neteikia: "Mes galime dirbti ir apskritai neturėdami Seimo narių, būdami neparlamentinėje opozicijoje. Taip jau gyvenome nuo 1998-ųjų iki 2000-ųjų, kurie, kaip žinote, mums buvo sėkmingi."

Kai veiklą pradės naujoji Vyriausybė, A.Paulauskas pasirengęs grįžti prie teisininko darbo. Bet ar nebus sunku – juk tiek laiko praleista politikoje? "O kas dabar lengvo kelio ieško?" – klausimu pokalbį baigė jis.

Kaltas partijos įvaizdis?

Rinkimų naktį galimybę formuoti centro kairės koaliciją svarsčiusi valstiečių liaudininkų lyderė žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė turės keisti planus – jos vadovaujama partija daugiamandatėje apygardoje nesurinko nė 4 proc. balsų.
Valstiečiai liaudininkai daugiausia gali tikėtis šešių mandatų Seime – jei pasiseks visiems kandidatams, patekusiems į antrąjį rinkimų turą.

Šios partijos valdybos narys Alfredas Pekeliūnas nebuvo linkęs kalbėti apie partijos nesėkmės priežastis: "Priežasčių, matyt, labai daug... Partija kažko nepadarė, štabas kažko nepadarė, visi kažko nepadarėme. Ir rinkėjai pasakė: nenorime jumis pasitikėti."
Bet jis griežtai neigė, kad mažos grūdų ir pieno supirkimo kainos galėjo paveikti jų rinkėjus: "Kaime tų žemdirbių, kurie balsuotų, ne tiek ir daug liko. Manau, kad didžiausia problema – partijos įvaizdis. Puolama K.Prunskienė, apie ją vien neigiamai atsiliepiama..."

Sužlugdė kainos ir šūkis

Algis Krupavičius, politologas

Socialliberalų politinės kampanijos šūkis "Priversime valdžią dirbti" buvo jų klaida. Jie siekė grįžti kaip valdantieji, tačiau daug daugiau būtų pasiekę, jei su tuo pačiu šūkiu būtų dalyvavę kaip opozicinė partija. Be to, socialliberalus sužlugdė naujos partijos, besitaikančios į tuos pačius rinkėjus.

Valstiečių liaudininkų sąjungą parklupdė mažos pieno ir grūdų supirkimo kainos. Ši partija turi aiškią socialinę grupę, kuriai atstovauja. Kaimo rinkėjams produkcijos supirkimo kaina yra labai svarbi, todėl dalis valstiečių liaudininkų tradicinio elektorato pasirinko kitas partijas arba išvis nebalsavo.

Valstiečiai liaudininkai turi stiprias pozicijas vietos valdžioje, jų koalicijos savivaldybėse tvirtos. Taip pat didelė tikimybė, kad vienmandatėse apygardose jie gaus nors porą vietų Seime. O Naujosios sąjungos padėtis kur kas keblesnė: savivaldybėse ši partija silpna, taip pat praranda pozicijas parlamente. Jie neturės beveik visų įmanomų atramų valdžioje. Socialliberalai galėtų išlikti tik susijungę su giminingomis partijomis: Darbo partija ar Liberalų ir centro sąjunga.