„Tai yra galingas ginklas, naikinantis gyvąją jėgą. Grėsmė yra, jeigu šie šaudmenys pataikytų ne į karinius objektus, o į civilinius. Be abejonės, laikysimės įsipareigojimų nenaudoti jų civiliniams objektams, bet tai labiau yra atgrasymo žinutė – jeigu prieš mus būtų panaudojami tokie šaudmenys, tai atsakas būtų toks pats“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė A. Pocius.

Anot NSGK pirmininko, ketvirtadienį Seimą pasieksiantis siūlymas denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą, priimtas atsižvelgus į Rusijos vykdomą agresiją.

„Matant tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, kad Rusija naudoja kasetinius šaudmenis, (...) naikina Ukrainos civilius gyventojus – tai yra ne žmogiška. Todėl Lietuva priėmė politinį sprendimą“, – aiškino parlamentaras.

„Tai nereiškia, kad mes pasitraukiame ir iš kitų konvencijų, kur yra tam tikri apribojimai, kad vienos ar kitos ginklų rūšys nebūtų naudojamos prieš civilius gyventojus“, – pridūrė jis.

A. Anušauskas: prieš pusmetį skeptikų buvo ir Prezidentūroje

Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prisiminė bene prieš pusmetį skambėjusį skeptišką Prezidentūros požiūrį.

„Lietuva dabar apsvarstė galimybes nors dar prieš pusmetį skeptikų buvo ir Prezidentūroje. (Buvo sakoma – ELTA), kad tai pablogins Lietuvos įvaizdį. Aš manau, kad ne įvaizdis turi būti svarbiausia, o Lietuvos gynybinės galimybės. Jos pasikeis, bet ne po išėjimo iš konvencijos“, – žurnalistams Seime sakė A. Anušauskas.

Grėsmė yra, jeigu šie šaudmenys pataikytų ne į karinius objektus, o į civilinius.

„Bet mūsų galimybės savaeigės artilerijos pasikeis tik turint tokius šaudmenis. Jų vartojimas yra keliolika, gal ir dešimtį kartų efektyvesnis negu įprastinių šaudmenų“, – pridūrė NSGK narys.

Kaip skelbta anksčiau, sausio pabaigoje prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad svarstyti apie pasitraukimą iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos reikėtų tik gerai įsivertinus šio žingsnio pasekmes Lietuvai ir valstybės sąjungininkams.

Anot jo, kasetiniai šaudmenys nuo konvencijos sudarymo pasikeitė ir nebekelia tokios grėsmės, kokią kėlė anksčiau.

„(Kritikuoti –ELTA) gali tarptautinės organizacijos, kurios savo laiku pasisakė už kasetinių šaudmenų draudimą, nes nuo seno tipo kasetinių šaudmenų likdavo didelė dalis teritorijos „užminuota“. Tačiau dabartiniai kasetiniai šaudmenys, viename kvadratiniame kilometre gali būti vienas šaudmuo, kuris yra nesprogęs, bet tai yra lengvai išsprendžiama problema“, – aiškino A. Anušauskas.

ELTA primena, kad dekretą, kuriuo teikia Seimui siūlymą pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, pirmadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Šis įstatymo projektas ketvirtadienį pasieks parlamentą.

Anot siūlymo iniciatorių, nuo tada, kai Lietuva tapo konvencijos nare, iš esmės pasikeitė saugumo regione situacija ir dokumente numatyti įsipareigojimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.

Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.

Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.