Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios be kita ko numato kitokią nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarką.

Ketvirtadienį Prezidentūra pranešė, kad valstybės vadovė padėjo parašą ant gegužės 12 dieną Seimo priimtų Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų. Jomis, pasak pranešimo, apibrėžiama „aiškesnė ir skaidresnė nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarką bei numato papildomus žmogaus teisių saugiklius“.

Prieš pasirašydama pataisas D.Grybauskaitė susitiko su žmogaus teisių specialistais ir teisininkais. Pastarosiomis dienomis reikšta nemažai abejonių, ar Seimo priimtasis įstatymas neatvers galimybės  nekontroliuojamam žmonių persekiojimui.

Prezidentūra pranešė, kad šio susitikimo metu valstybės vadovė įsitikino, kad „įstatymas nenumato jokių galimybių klausytis įtariamųjų pokalbių be teismo leidimo“. Esą bus atvirkščiai – pataisomis, pasak pranešimo, „įtvirtinama griežtesnė ir skaidresnė telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcionavimo tvarka, nes nuo šiol leidimus klausytis telefoninių pokalbių ir sekti finansines operacijas sankcionuos ne prokuratūros ir teismų vadovai, o specialiai įgalioti pareigūnai, leidimas bus siejamas ne su telefono numeriu, o su persekiojamu asmeniu, ir svarbiausia - apribojama maksimali operatyvinės informacijos rinkimo trukmė - leidimas klausytis telefoninių pokalbių galios 12 mėnesių ir negalės būti pratęsiamas“.

Griežtesnė operatyvinio persekiojimo tvarka, pasak D.Grybauskaitės, užtikrins galimybes greičiau surinkti įrodymus ir neleis vilkinti ikiteisminio tyrimo.

Žmogaus teisių specialistai pasibaisėjo šiomis dienomis Europos Komisijos paskelbtais duomenimis, jog 2008 metais teisėsauga 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Padaryta išvada, kad tiek žmonių Lietuvoje tais metais galėjo būti sekami.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas paaiškino, kad tokie dideli neva sekamų piliečių skaičiai galėjo atsirasti dėl netinkamos tokios statistikos surinkimo metodikos. Mat iki šiol galiojo įstatymo nuostata, pagal kurią specialiosios tarnybos turėjo teismo prašyti leidimo pasiklausyti įtariamųjų pokalbių telefonu kiekvieną kartą, kai šis keisdavo savo numerį, nes leidimas pasiklausyti buvo siejamas su telefono numeriu, o ne persekiojamu asmeniu.

Naujai priimtas įstatymas šią skaičiavimo problemą, pasak A.Anušausko, išspręs, nes dabar leidimas pasiklausyti bus išduodamas konkrečiam persekiojamam asmeniui. Anot politiko, Lietuvoje per metus yra pasiklausoma vos kelių tūkstančių įtariamųjų pokalbiai telefonu arba kontroliuojamas susirašinėjimas elektroninėje erdvėje.

Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas išvis nustebo, kad Europos Komisija skelbia tokius duomenis, nes ši inspekcija apie 2008 metus išvis jokios statistikos europietiškos institucijoms nebuvo pateikusi. Komisijai yra parašytas prašymas pasiaiškinti, kuo vadovaujantis yra skelbiama statistika apie pasiklausymą Lietuvoje. Atsakymas dar negautas.

Premjeras Andrius Kubilius sukritikavo šalies žinybas, kad šios esą nežino, kiek asmenų yra sekama iš tikro, ar negali susitarti dėl skaičiavimo metodikos. „Turime susitvarkyti, žinoti, kokią turime situaciją, ir, jeigu situacija viršija Europos Sąjungos vidurkius, normas, kalbu apie pasiklausymo situaciją, žinant tikslią statistiką, iš tikrųjų turime imtis priemonių ir prisiminti, kad prieš 20 metų siekėme laisvės ir žmogaus teisių ir konstitucinės demokratijos ne tam, kad po 20 metų staiga pamatytumėme, kad gyvename policinėje valstybėje“, – sakė premjeras.

Seimo Žmogaus teisių komitetas sutarė teikti parlamentarams dar vieną Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami.