Prezidentė Dalia Grybauskaitė su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu rugsėjo pabaigoje aptarusi reformos eigą paragino įvertinti pirmuosius pertvarkos rezultatus ir tęsti ją tik įsitikinus, kad policijos darbas pagerėjo, o žmonių saugumas padidėjo, tuo tarpu profesinės sąjungos sako, jog po šio susitikimo reforma tik dar labiau skubinama.

„Profesinių sąjungų manymu, nepaisoma prezidentės pozicijos, kad galbūt reikėtų stabtelėti ir įvertinti, dabar viskas forsuojama, jei anksčiau terminai buvo šiek tiek ilgesni, šiai dienai viskas skubinama, kad būtų atlikta iki sausio 1 dienos“, – komiteto posėdyje sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Pasak jos, profesinė sąjunga gali sutikti dėl pasirinkto policijos veiklos modelio mažosiose apskrityse, bet ne didmiesčiuose. „Dėl šio modelio taikymo kai kuriose mažose apskrityse gal ir būtų galima sutikti, tačiau tam turi būti pasirengta, dėl didžiųjų miestų mes turime savo poziciją, o šiai dienai reformai visoje šalyje nepasirengta, nes dalis pareigūnų neatitinka sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimų, o pareigūnai, kuriems keičiasi darbo specifika, nėra apmokyti“, – kalbėjo R.Katinienė.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris sakė, jog su esamu finansavimu, kartu nesitikint staigaus policijos biudžeto didėjimo, policijos reforma būtina, norint padidinti patruliuojančių pareigūnų kiekį. E.Šileris pateikė duomenis, kad šių metų pradžioje gatvėse patruliavo 1600 pareigūnai, o 8000 dirbo kabinetuose.

Reforma padaliniuose jungiami viešosios ir kriminalinės policijos skyriai, plečiamas darbuotojų profilis, kad pareigūnas atliktų daugiau funkcijų, iš kabinetų jie perkeliami į gatves. Žadama, kad įvykdžius reformą gatvėse patruliuos ne mažiau kaip trys tūkstančiai pareigūnų.

Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius komiteto posėdyje sakė, jog reforma yra reikalinga, ir ministerijos vadovybė jai pritaria.

„Policija prie šių aplinkybių, prie nedidėjančio finansavimo ieško veiksmingumo formų ir jas randa. Ministro pozicija labai paprasta, pokyčiams policijoje yra pritariama, kartu sakoma, kad šie pokyčiai uri būti aprūpinami materialinėmis organizacinėmis priemonėmis, pokyčiuose dalyvaujantys pareigūnai turi būti apmokomi, kas yra daroma, ir turi būti vykdoma pokyčių stebėsena“, – paprašytas pateikti VRM poziciją sakė viceministras.

Profesinės sąjungos vadovė R.Katinienė tuo tarpu tvirtino, kad „pagrindinė reformos esmė yra pareigūnų skaičiaus mažinimas“.

„Mes vertiname, kad daugiau pareigūnų gatvėje yra lozungas, jei pažiūrėsite, tie patys apylinkės inspektoriai, jų darbo specifika buvo, kad savo darbą turi organizuoti taip, kad kuo daugiau laiko praleistų teritorijoje bendraudami su gyventojais, spręsdami problemas, todėl pasakyti, kad apylinkės inspektoriai sėdėjo kabinetuose, o dabar jie dirbs, yra visiškai klaidinantis (teiginys)“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.

Anot jos, pradėjus reformą tarnybą palieka geriausi pareigūnai: „Matosi aiški tendencija, kad pareigūnai išeina, ir išeina patyrę, patys geriausi. Kiek iš tų budėtojų išėjo dirbti į gatves? Ko gero, vienas arba du, nes realiai jie visi paliko tarnybą“.

E.Šileris pripažino, kad dalis pareigūnų pasinaudoja galimybe palikti tarnybą su didele išeitine kompensacija, tačiau skaičiai kitokie. „Jie gauna šešių mėnesių išeitinę išmoką ir pensiją, kuri priklauso nuo ištarnavimo, vidutiniškai nuo 200 iki 600 eurų, ir randa kitą darbą. Bet iš 500 pareigūnų, kuriuos palietė budėtojų dalių uždarymas, 130 išėjo į pensiją, pasinaudoję išeitinėm išmokom, visi kiti išėjo dirbti į gatvę, tai yra ne vienas, ne du“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Pagal naująjį darbo modelį jau dirba penki šalies policijos komisariatai – Raseinių, Vilkaviškio, Trakų, Naujosios Vilnios ir Panemunės Kaune. Policijos vadovybė tvirtina, kad kasdien teritorijoje patruliuojant daugiau pareigūnų, mažėja vagysčių ir viešosios tvarkos pažeidimų, mažiau gyventojų skundžiasi dėl saugumo, dėl nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekybos „taškų“ – pareigūnai žino apie tokias vietas ir jas lanko.

Policijos generalinis komisaras L.Pernavas anksčiau yra įvardijęs, kad po reformos iš beveik penkių dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15, iš 80 policijos budėtojų skyrių palikti 10. Policijos departamentas nurodo, kad ketinama daugiau lėšų skirti pareigūnų fiziniam ir psichologiniam pasirengimui, kvalifikacijos kėlimui, darbo priemonėms.

Profesinės sąjungos baiminasi atleidimų, neproporcingai padidėsiančio darbo krūvio ir atsirasiančių naujų funkcijų – užtikrinti viešąją tvarką, patruliuoti, nes tam pasirengę ne visi pareigūnai, kelia klausimus dėl reformos efektyvumo.