„Prasidės konkrečios paieškos tam tikrų teritorijų tiek pagal teorinius žemėlapius, tiek žiūrint konkrečias vietoves fiziškai. (...) Manau, kad rudenį galėtume kalbėti apie konkretesnes teritorijas, kur visa tai galėtų potencialiai būti“, – žurnalistams trečiadienį sakė viceministrė.

Anot jos, konkrečių vietovių paieškos prasidės kitą savaitę.

„Konkrečių vietovių paieškos nevyko, mes turime labai aiškų įsivardinimą, kuriuose regionuose tai galėtų vykti, bet tikrai nekalbame apie konkrečius rajonus ir jų teritorijas, labiau geografiškai apie regionus“, – sakė O. Mašalė.

Politikė pakartojo, kad poligonui vieta bus renkama Rytų ir Pietų Lietuvoje, siekiant, kad jis atsirastų „kuo arčiau nedraugiškų valstybių teritorijų“.

Anot jos, tai reikalinga, kad krizės atveju Lietuvos ir sąjungininkų kariai galėtų greitai dislokuotis reikiamoje vietoje.

Pasak O. Mašalės, būsimojo poligono teritorija taip pat turėtų būti pakankamai sudėtinga, kad kariai galėtų treniruotis kuo skirtingesnėmis sąlygomis.

„Galime žiūrėti ir į Rūdninkų poligoną, kuris yra ir miškingas, ir vandeningas, ir pelkingas. Tokios teritorijos puikiai tinka treniruotis kariams ir įgyti naujų įgūdžių“, – tvirtino viceministrė.

Teritorijos poligonui bus ieškoma kartu su Aplinkos ministerija ir Nacionaline žemės tarnyba.

Viceministrė BNS antradienį sakė, kad paieškas vykdys speciali darbo grupė, kelių savaičių eigoje bus aiškiau, kada bus apsispręsta dėl poligono vietos.

Vyriausybė taip pat žada parengti naudų savivaldybėms, kurios leistų jų teritorijose steigti poligonus, paketą.

Anot O. Mašalės, Krašto apsaugos ministerija jau gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos raštą su pageidavimais, kokios galėtų būti tos naudos.

Pasak jos, centrinė valdžia poligoną priimančioms savivaldybėms galėtų atsidėkoti papildomomis investicijomis į, pavyzdžiui, kelius arba jų apšvietimą.

„Esame tuos lūkesčius gavę, analizuojame ir artimu metu darysime susitikimą su Savivaldybių asociacija, su kai kuriais jų atstovais ir pasikalbėsime, kaip judėti ir kurie visgi iš tų galimų lūkesčių yra prioritetiniai“, – trečiadienį teigė viceministrė.

„Paskui, natūralu, kai matysime konkrečias vietoves, kalbėsimės būtent iš tų bendrų (atsiųstų – BNS) kriterijų, kas yra aktualu vienai ar kitai savivaldybei, jos bendruomenei ir kaip valstybė galėtų prisidėti prie šitų konkrečių jau vietovių bendros gerovės“, – pridūrė ji.

Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Tam ieškoma 20 tūkst. hektarų dydžio teritorijos – toks poligonas būtų didžiausias Lietuvoje.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.