Tai numatyta trečiadienį Lietuvos kariuomenės, Gynybos resursų agentūros ir Inovacijų agentūros atstovų pasirašytame susitarime, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija.

Dokumente numatyta, kad įstaigos „bendradarbiaus ir teiks vienos kitoms pagalbą rengiant ir organizuojant su gynybos inovacijomis, gynybos ir saugumo pramone susijusias iniciatyvas, renginius ir veiklas“.

„Verčiame naują puslapį, susijusį su bendradarbiavimo ir gynybos pramonės plėtra“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Institucijos sutarė keistis informacija ir bendradarbiauti rengiant įvairias programas ir renginius gynybos inovacijoms skatinti.

Tarp jų – „Miltech akademijos“, „Miltech Sandbox“ mokymai Lietuvos kariuomenei ir pramonei apie inovacijas, verslo subsidijavimas per gynybos inovacijos čekius.

Pastaroji priemonė bus skirta įmonėms įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų, sprendžiant gynybos inovacijų dirbtuvių metu identifikuotus kariuomenės iššūkius.

Pasak L. Kasčiūno, institucijos stiprina ryšius rengiantis Seime svarstomo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo priėmimui.

Verčiame naują puslapį, susijusį su bendradarbiavimo ir gynybos pramonės plėtra.

Šis įstatymas skirtas kurti palankesnę verslo aplinką Lietuvoje veikiančiai gynybos pramonei ir skatinti verslo bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistema.

„Šis susitarimas apjungia inovatorius su gynybos pramonės poreikiais. Kadangi čia bus ir kariuomenė, ir Gynybos resursų agentūra, reikia sujungti poreikį su inovatorių galimybėmis“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, bendradarbiavimas tarp už inovacijas atsakingų institucijų ir krašto apsaugos sistemos jau vyko, bet nauji susitarimai ir politinė valia formuluos sistemiškesnį požiūrį

„Mes formuluojame poreikį, duodame tam tikrą ekspertinę bazę, inovatorius orientuojame į gynybinį produktą, kuris gali būti naudingas“, – kalbėjo ministras.

„Pavyzdys būtų – kuriame droną, kuris galėtų numušti priešišką skrendantį droną ir tai padaryti pigiau negu šaudyti į tą droną iš kokios nors brangios sistemos“, – pridūrė jis.

Seimo komitetuose šiuo metu svarstomas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, be kitų dalykų, numato įvairias biudžetinio finansavimo priemones gynybos ir saugumo technologijų vystymui, įskaitant valstybės užsakymus.

Projekte numatomas ir Gynybos ir saugumo pramonės tarybos, apjungsiančios valstybės institucijas ir verslą, sukūrimas.

Pataisomis taip pat siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir užsienio ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.