Esminius saugiklius dėl dvigubos pilietybės reikėtų įrašyti Konstitucijoje, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Laurynas Kasčiūnas.

Komentuodamas liberalų pateiktą siūlymą dėl referendumo dvigubos pilietybės įteisinimui L.Kasčiūnas sakė, jog pilietybės nesusiejus su euroatlantine erdve, kyla grėsmės dėl manipuliacijų iš Rusijos pusės.

„Jei šitas saugiklis yra naikinamas, yra didelė grėsmė, ir tikrai ne laikas ir ne vieta, nes mes žinome, ką reiškia manipuliacija pilietybe iš Rusijos pusės, kai jie kalba apie piliečių gynimą. Pilietybės dalinimas, susaistytas su tam tikromis socialinėmis garantijomis iš Rusijos pusės stiprintų tam tikrą, sakyčiau, nelojalumo tinklą Lietuvos valstybėje, ar bent persidengiančio lojalumo tinklą, kas irgi nėra gerai“, - BNS sakė L.Kasčiūnas.

„Manau, kad tai turi būti palikta Konstitucijoje. Turime kalbėti apie konstitucinę pilietybę, ir tai turi būti konstitucinis reguliavimas, tai yra sunkiau keičiama, ir jei sutariame dėl kažkokio modelio, jis turi būti aiškiai įtvirtintas Konstitucijoje, o ne įstatyme, kuris gali būti kaitaliojamas“, - kalbėjo L.Kasčiūnas, kuris taip pat dirba Rytų Europos studijų centre.

Liberalų sąjūdžio frakcija įregistravo nutarimo projektą su siūlymu kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs siūlymui rengti referendumą dvigubos pilietybės klausimu, bet būtent abejonės dėl saugumo lėmė neigiamas komitetų išvadas. 2013 metais Darbo partijos atstovo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pateiktas projektas siūlė rengti referendumą Konstitucijos 12 straipsnyje įrašant: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.

Tačiau projektui tuomet nepritarė nei pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nei Konstitucijos komisija. TTK išvadoje pažymėjo, kad „neribotos dvigubos pilietybės atvejų įteisinimas sąlygotų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, kai pilietybės suteikimo ir pasų įteikimo politiką nedraugiškos valstybės gali naudoti įtampos kėlimo bei savo įtakos stiprinimo tikslais“.

Referendumą rengti siūlęs A.Paulauskas sako, jog „tuo metu buvo šiek tiek kitokia situacija“, ir svarstė, jog saugikliai dėl orientacijos į Europos Sąjungos ir NATO valstybes turi būti nustatyti. „Kad reiktų spręsti klausimą dėl galimybės turėti dvigubą pilietybę, aš sutinku, bet reikėtų išskirti Europos Sąjungos valstybes, NATO. Šiandien jau atidžiau reikėtų žiūrėti“, - BNS sakė A.Paulauskas. „Galbūt vienas teiginys, išreiškiantis mūzų požiūrį į pilietybę turėtų likti“, - apie Konstitucijos 12 straipsnio keitimą sakė komiteto vadovas.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis sako, jog saugiklius reikia nustatyti Pilietybės įstatyme. „Visa tai būtų nustatyta Pilietybės įstatyme,  dvigubos pilietybės įgijimas būtų reglamentuotas įstatyme, ir ten tikrai būtų visi saugikliai sudėti, euroatlantinė kryptis, ir lietuvių kalbos mokėjimas, kiti dalykai“, - BNS sakė E.Masiulis. Jis taip pat pabrėžė, kad kitų šalių reguliavime dėl dvigubos pilietybės reikalavimai irgi yra numatyti įstatymuose.

Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Užsienio lietuviai prieš referendumą dėl dvigubos pilietybės pasisako nuogąstaudami, kad tokie griežti reikalavimai gali jį sužlugdyti.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės išplėsti asmenų ratą reikalinga Konstitucijos pataisa, o ji gali būti priimta tik referendumu.

Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.