Kas yra civilinė sąjunga?

"Tiksliai cituojant tekstą, filmo originale ispanų kalba skamba frazė ley de convivencia civil, itališkai – legge di convivenza civile, reiškianti įstatymą dėl bendro gyvenimo, kurį spauda išvertė kaip "civilinių sąjungų įstatymas". Ką reiškia šis terminas? Tai yra susitarimas dėl bendro gyvenimo. Jis nėra tapatus nei santuokai, nei partnerystei. Bendro gyvenimo įstatymas yra sutartis tarp asmenų, padedanti jiems tvarkyti tam tikrus jų finansinius, ekonominius ir socialinius dalykus", – sakė "Kauno dienos" kalbintas teisininkas, visuomenininkas Ramūnas Aušrotas.

R. Aušrotas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, bendro gyvenimo įstatymas yra susijęs ne tik su tam tikrais šiuolaikiniais teisiniais aspektais, šis terminas turi istoriją. Pavyzdžiui, galima prisiminti klasikinį anglišką pavyzdį, kur dvi netekėjusios moterys gyvena kartu ir dalijasi rūpesčiais, t.y. susitaria kartu nuomotis butą, bendrai tvarkyti pajamas ir išlaidas.

"Galime prisiminti ir pensioną, egzistavusį kaip klasikinį dalyką: žmogus atiduodavo savo pajamas, o už tai gaudavo apgyvendinimą – nakvynę ir maitinimą. Tai irgi panašu į bendro gyvenimo susitarimą. Lietuvoje mes taip pat turime pavyzdžių. Vienas jų – išlaikymas iki gyvos galvos rentos forma – numatytas Civiliniame kodekse. Kai vyresnio amžiaus žmogus, kuris negali pasirūpinti savimi, susitaria su kitu žmogumi, kad jis juo rūpinsis – teiks maitinimą ir išlaikymą, o po jo mirties turtas atiteks besirūpinusiam asmeniui. Tai šiais atvejais tikriausiai negalėtume teigti, kad kalbama apie šeimos santykių sukūrimą. Kai popiežius kalbėjo apie bendro gyvenimo įstatymą, jis turėjo omenyje būtent šį aspektą – tas kliūtis, kurios galbūt kyla ir homoseksualiems asmenims dėl savo turto administravimo, dėl paveldėjimo, dėl bendro turto naudojimo ir panašių dalykų", – detalizavo pašnekovas.

Popiežius pasisakė, tačiau jo žodžiai buvo iškarpyti ir sumontuoti taip, kad įgautų originalios žinutės efektą.

Sujungė du sakinius

R.Aušrotas pabrėžė, kad įvairių interpretacijų sukėlę dokumentiniame filme iš popiežiaus Pranciškaus lūpų nuskambėję du sakiniai: "Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo žmonės" ir "Turime turėti civilinės sąjungos įstatymą, taigi, įstatymiškai tokios sąjungos būtų globojamos" yra labiau ne paties pontifiko ištarti žodžiai, o medijų suformuota žinutė.

"Popiežius pasisakė, tačiau jo žodžiai buvo iškarpyti ir sumontuoti taip, kad įgautų originalios žinutės efektą. Pasisakymas, kuris pasirodė žiniasklaidoje, yra iš dviejų dalių. Pirmoji dalis yra paimta iš 2019 m. popiežiaus Pranciškaus duoto interviu Meksikos televizijai, kur jis kalba apie šeimas, turinčias homoseksualių vaikų. Kitaip tariant, kai šeimose yra vaikų, kurie turi homoseksualų potraukį, iškyla klausimas, jei tėvai yra katalikai ir nori gyventi pagal tikėjimą, kaip priimti sūnų ar dukrą, kuris turi potraukį tai pačiai lyčiai? Popiežius sako, kad tokia yra tikrovė ir tokių žmonių negalima atskirti nuo šeimos, juos reikia mokėti priimti. Tai atitinka popiežiaus mokymą – integruoti tuos, kurie yra paribiuose. O antroje dalyje, nufilmuotoje autoriaus, jis kalba apie mano jau minėtą bendro gyvenimo susitarimą – civilinės sąjungos įstatymą", – paaiškino jis.

Pasak R.Aušroto, dokumentinio filmo "Francesco" režisierius Jevgenijus Afinejevskis, tikėtina, pasinaudojo Vatikane buvusiu popiežiaus Pranciškaus interviu įrašu ir jį iškarpė, nors tai prasilenkia su žurnalistinės etikos principais.

Nuliūdino ir įžiebė viltį

Pašnekovas neslepia, kad pristatyta kaip popiežiaus žinutė nuliūdino ir įskaudino daugybę katalikų, o kai kuriems netgi sukėlė nepagrįstų vilčių, kad keisis Bažnyčios mokymas.

"Katalikai taip pat turi savo žiniasklaidos priemones – "Catholic News Agency", "Catholic Herald", "American Magazine", "National Catholic Register". Jos savarankiškai pradėjo vykdyti žurnalistinius tyrimus. Daugiausia skaičiau angliškus internetinius puslapius ir juose ryškėjo faktai. Žinoma, būtų gerai, kad pranešimą apie popiežiaus pasisakymą išplatintų ir Vatikano atstovai bei pasakytų, kaip yra iš tikrųjų. Kol tokio pranešimo nėra, tenka bandyti suprasti, kaip galėtų būti. Jei tokią žinutę, kad: "Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje", perskaitytume tiesiogiai, tai prieštarautų Bažnyčios mokymui. Labai abejoju, kad popiežius – Bažnyčios galva, išmintingas žmogus – galėtų padaryti tokį liapsusą", – įsitikinęs teisininkas, visuomenininkas.

Pakurstė lūkesčius

R.Aušroto teigimu, lūkestis, kad Bažnyčia pripažintų homoseksualių asmenų lytinius santykius moraliais, visada yra gajus ir nuolat didėja.

"Šis lūkestis, kad Bažnyčios mokymas anksčiau ar vėliau keisis, visai neseniai buvo išreikštas ir Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje pristatytoje ataskaitoje apie religijos laisvę. Ši medijų suformuota žinutė, nuskambėjusi dokumentiniame filme, yra pasaulio lūkesčio Bažnyčios atžvilgiu rezultatas – noras, kad Bažnyčia pasakytų taip, kaip kai kuriems žmonėms pasaulyje atrodo, kad yra teisinga", – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertintų, jei vis dėlto civilinė homoseksualių žmonių sąjunga ar net santuoka būtų įteisinta įstatymiškai, R.Aušrotas teigė, kad jis, kaip Katalikų bažnyčios narys, vadovaujasi jos mokymu, kuriame sakoma, kad homoseksualius asmenis reikia priimti, jų neatstumti, nediskriminuoti – sudaryti galimybę visuomenėje būti žmonėmis.

"Tačiau yra kita Bažnyčios mokymo pusė – homoseksualūs santykiai, kurie Bažnyčios mokymo požiūriu prieštarauja moralinei tvarkai. Todėl kiekvienas katalikas yra įpareigotas nepripažinti homoseksualių santykių, o viešas pasisakymas už partnerystę iš esmės homoseksualius santykius įteisina. Tam aš, kaip katalikas, negalėčiau pritarti. Tai nėra neigiama nuostata homoseksualių žmonių atžvilgiu. Čia svarbus kitas aspektas, kurį pamini Tikėjimo mokslo kongregacijos dokumentas – katalikų pozicija yra paremta rūpesčiu, visuotiniu gėriu ir iš to kylančia pareiga arba poreikiu priminti valstybei, kad yra tam tikros etinės ribos, kurių peržengimas kelia pavojų visuomenės doroviniam audiniui. Privatus šių žmonių gyvenimas yra viena, o viešas jų santykių statusas – visai kas kita. Homoseksualių santykių arba partnerysčių pripažinimas dorovine ir moraline prasme yra neteisingas ženklas jaunajai kartai, leidžiantis formuoti klaidingą sampratą apie lytiškumą ir santuoką, atimantis iš jų būtinas gynybos priemones ir prisidedantis prie šio reiškinio plitimo", – remdamasis minėtu dokumentu kalbėjo jis.

Kauno arkivyskupas: daryti išvadą – per anksti

Apie tai, kad iš dokumentinio filmo konteksto ištraukti du pontifiko sakiniai neturi nieko bendra su tos pačios lyties partneryste ir santuoka, sakė ir praėjusią savaitę "Kauno dienos" žurnalistų kalbintas Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Kęstutis Kėvalas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Tai pasirodė spaudoje kaip didelė klaida, nes kai kurie paskelbė, kad popiežius pateisina vienalyčių santuokų įteisinimą", – pabrėžė jis.

K.Kėvalas pridūrė, kad žmonės daro tokią išvadą, bet tai tėra prielaida, kol pats popiežius ar Bažnyčios mokymas, ar galiausiai interpretacija tos prielaidos nepatvirtins.

"Mes neturime teisės jos daryti, nes taip iškreipiame Bažnyčios mokymą. Filme nuskambėjęs sakinys nėra Bžnyčios mokymas, kol nėra pakomentuotas paties popiežiaus ar jo atstovo", – sakė pašnekovas.

Pasisakė šalies vyskupai

Savo nuomonę akcentuodami popiežiaus sakinius, išplatintame konferencijos pranešime jau išsakė ir Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupai. Pasak jų, dvasininko mintys apie būtinybę neatstumti homoseksualių asmenų atspindi nuolatinį Šventojo Tėvo norą padėti asmenims, atsidūrusiems sunkiose situacijose.

"Bažnyčios nariai kviečiami nepažeidžiant tikėjimo ir Bažnyčios mokymo jautriai ir neabejingai pažvelgti į tuos mūsų bendrabūvio atvejus, kurie reikalauja įsiklausymo ir supratimo", – vyskupų poziciją paskelbė BNS.