Paskelbus apie teisėsaugos tyrimą, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ramino, kad šešis milijonus eurų kainavę testai yra kokybiški, patikrinti Lietuvos ekspertų. Šių testų kokybę buvo patikėta vertinti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės vadovaujamai VU ir Santaros klinikų mokslininkų grupei.

A. Žvirblienės sutuoktinis iki šių metų balandžio buvo „Profarmos“ akcininkas. Mokslininkė teigia, kad jis faktiškai ryšius su įmone nutraukė gerokai anksčiau.

„Populiacijos tyrimas bus atliekamas greitaisiais serologiniais testais, kurių Vyriausybė yra nupirkusi pusę milijono. Kur dabar yra visokių skandalų ir visko, bet tie testai yra patikrinti ir jie tikrai gerai veikiantys“, – BNS sakė A. Žvirblienė.

„Mūsų pačių tyrimo grupė atliko tą testų patikimumo tyrimą ir mes pateikėme išvadas Akreditavimo tarnybai ir jie tikrai veikia, ir jie bus naudojami, nes jų yra daug nupirkta“, – pridūrė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija BNS atsisakė pateikti A. Žvirblienės vadovaujamos grupės parengtą testų vertinimo ataskaitą, nurodydama, kad „tyrimo išvada yra didelės apimties ir yra vidiniam naudojimui skirtas dokumentas“.

BNS surinkta informacija rodo, kad už šiuos greituosius testus Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.

Pirkimą vykdžiusi laboratorija nepateikia paaiškinimų, kaip ir kodėl didelio kiekio greitųjų testų tiekėja pasirinkta bendrovė „Profarma“, anksčiau neužsiėmusi panašia veikla, motyvuodama tuo, jog šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.

Pirkti skubėta, naudoti – ne

Didžioji dalis testų iki šiol nėra panaudoti. Sprendimai dėl jų įsigijimo priimti ir vykdyti per dvi dienas.

„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų taip vadinamų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – kovo 18 dieną Vyriausybės pasitarime kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Po pasitarimo premjeras tuomet pranešė, kad laukiamas greitųjų testų kiekis yra „labai didelis“, bet pabrėžė, kad testai bus daugiau „pagalbinė priemonė“, leisianti psichologiškai ramiau jaustis žmonėms, tiesiogiai susiduriantiems su užkratu.

Kovo 19 dieną gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.

Pirmoji 2,5 tūkst. vienetų testų siunta atvyko kovo 28 dieną, o iki gegužės pabaigos įmonė jau buvo atgabenusi visą 510 tūkst. testų siuntą.

„Kol vyksta tyrimas, šių klausimų negalime komentuoti“, – BNS teigė Nacionalinės laboratorijos atstovė Elinga Šukienė, paklausta, kodėl buvo pasirinkti būtent „Profarmos“ tiekti greitieji testai ir kaip laboratorija atrado šią įmonę, kuri anksčiau neužsiėmė tokiais tiekimais.

„Kas nupirko greituosius testus, tikrai aš nežinau, nes juos gavome jau nupirktus ir galbūt reikėtų aiškintis ministerijoje“, – prieš kelias savaites yra sakęs tuomet laikinai Nacionalinei laboratorijai vadovavęs direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius.

Anot H. Ulevičiaus, kol kas panaudota 20 tūkstančių testų. Sutartį dėl greitųjų testų pirkimo pasirašė tuometinis Nacionalinės laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas. Jis liepos 15 dieną mirė.

Laboratorija mokėjo apie 12 eurų už testą, KAM – 3,6 euro

Šių metų kovo 19 dieną pasirašytoje Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad greitieji testai bus pristatyti keliais etapais, vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad greitųjų testų gamintoja yra Austrijos bendrovė „Ameda Labordiagnostik Gmbh“, iš jos pirkta testų „AMP Rapid test SARS-CoV-2 IgG/IgM“.

Kaip rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys, panašiu metu kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra to paties Austrijos gamintojo ir to paties tipo testus iš kito tiekėjo pirko už vienetą mokėdama 3,6 euro.

Gynybos resursų agentūra 15 tūkst. šių testų už 54,4 tūkst. eurų pirko kovo 26 dieną iš bendrovės „ProAris“.

Lietuvos kariuomenė skelbia jau sunaudojusi beveik visus šiuos testus, jų belikę 1,7 tūkst. Jos teigimu, buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai. Kariuomenės atstovų teigimu, greitiesiems testams parodžius virusą, kariai būdavo izoliuojami, tačiau visais šiais atvejais vėliau įtarimai dėl infekcijos nepasitvirtino.

„Pavyzdžiui, būtent šiais testais kaskart buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai, ir tik gavus teigiamą greitojo testo rezultatą, kariai būdavo izoliuojami ir tiriami jau tiksliai dėl COVID diagnozavimo ar paneigimo (tokių atvejų buvo ne vienas, tačiau visais atvejais po greitojo testo atlikus COVID-19 identifikuojančius testus pastarųjų atsakymai buvo neigiami)“, – BNS teigė Lietuvos kariuomenės atstovas.

Gamintoją dangstė konfidencialumo paslaptimi

Greitųjų testų kainų palyginimai nebuvo įmanomi, kol nebuvo žinomas jų gamintojas ir pavadinimas.

„Profarmos“ tiektų greitųjų testų kainą ir gamintoją kurį laiką gaubė paslaptis – argumentuodama konfidencialumu jo žiniasklaidai nesutiko atskleisti nei pirkimą atlikusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, nei testus tiekusi „Profarma“.

Kaip yra rašęs portalas 15min.lt, Viešųjų pirkimų tarnybai nurodžius, kad informacija apie kainas ir gamintoją šiuo atveju negali būti konfidenciali, gegužės 14 dieną Nacionalinė laboratorija centriniame viešųjų pirkimų portale atnaujino informaciją apie pirkimą.

Paskelbtame sutarties priede jų gamintoja nurodoma pati „Profarma“. Bendrovė teigia, kad jos įvardijimas gamintoja, o ne platintoja, buvo nesusipratimas ir netikslumas, atsiradęs naudojant įprastą sutarties šabloną. Įmonei atstovaujantis advokatas nurodė, kad toks sutarties priedo netikslumas nesukėlė jokių pasekmių ir dėl to niekam žala nekilo.

„Profarmos“ teigimu, apie tai, kad greitųjų testų gamintoja yra austrų kompanija, atsakingos institucijos buvo informuotos tiek prieš pateikiant testus su visa kokybine dokumentacija, tiek su kiekviena testų partija.

Viešai „Profarmos“ tiektų testų gamintojos – Austrijos įmonės – pavadinimas pirmą kartą nuskambėjo tuomet, kai sveikatos apsaugos ministras A. Veryga kartu su profesore A. Žvirbliene pristatė greitųjų testų patikros išvadas. Gegužės 22 dieną spaudos konferencijoje jie pranešė, kad serologiniai testai ankstyvajai koronaviruso diagnostikai nėra tinkami, tačiau yra kokybiški ir gali būti naudojami vėlyvai infekcijai arba persirgimui šia liga patvirtinti.

A. Žvirblienė, be kita ko, tąkart paminėjo, kad atliekant biomedicininį tyrimą jos vadovaujama mokslininkų grupė vertino trijų gamintojų keturių tipų testus, vienus jų – Akreditavimo tarnybos pateiktus „AMP Diagnostics“ testus – pagamino Austrijos įmonė „Ameda Labordiagnostik GmbH“.

A. Žvirblienė apie vyro ryšius su „Profarma“: absoliučiai jokių

A. Veryga teigia, kad greitieji testai pirkti už tuo metu įmanomą pigiausią kainą ir yra patikimi, nes patikrinti Lietuvos mokslininkų.

„Tai yra geri testai, galime pasidžiaugti, kad Lietuvai, priešingai nei kai kurioms šalims, neteko jų išbrokuoti ir grąžinti. (...) Lietuva nusipirko kokybiškus, pagal tuo metu buvusią situaciją, manytina, kad ir tikrai už normalią kainą, kuri tuo metu rinkoje buvo“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė A. Veryga.

Žalią šviesą šių testų naudojimui uždegė A. Žvirblienės vadovautas patikrinimas – biomedicininis tyrimas.

Profesorė nesusipratimu vadina tai, kad jos vyras Gintautas Žvirblis, buvęs vienas įmonės „Profarma“ steigėjų, dar iki šių metų balandžio buvo šios įmonės akcininku.

„Taip, kai pamačiau tą gamintoją... Mes pirma sutikom atlikti tą validavimą ir po to, kai paprašiau atsiųsti dokumentus ir pamačiau, kad yra „Profarma“ ir pagalvojau, ar nebus dar kokių nesusipratimų“, – BNS sakė A. Žvirblienė.

Iš pradžių klausiama apie vyro ryšius su „Profarma“ mokslininkė patikino, kad jos sutuoktinis dar 2017 metais pardavė savo akcijas ir „absoliučiai jokių ryšių“ su „Profarma“ neturi.

Tačiau Vilniaus universiteto puslapyje viešai skelbiamoje į universiteto tarybą išrinktos A. Žvirblienės 2019 metų rugsėjo mėnesio deklaracijoje ji yra nurodžiusi, kad jos vyras G. Žvirblis turi „Profarmos“ akcijų.

Aiškindama šį prieštaravimą, A. Žvirblienė prisiminė, kad sutuoktinis prieš trejus metus pasirašė sutartį su „Profarmos“ vadove Edita Mištiniene dėl akcijų perleidimo, tačiau pastaroji kelerius metus  nepasirašė šios sutarties, todėl ji įsigaliojo tik šių metų balandį, kai visi parašai buvo sudėti.

G. Žvirblis BNS patikslino 2017 metais pasirašęs su „Profarmos“ vadove 15 proc. akcijų pardavimo už nominalią vertę (480 eurų) sutartį, tačiau E. Mištinienė už akcijas sumokėjo tik šių metų balandžio 20 dieną.

„Deklaracija nurodyta 2019 metais, testus tikrino gegužės mėnesį, tai jokio ryšio tuo metu jau nebebuvo. (...) 2019 metais buvo formalus ryšys, sandoris nebaigtas. O dabar sandoris baigtas ir jokių ryšių nėra“, – sakė G. Žvirblis.

Jis teigė nežinąs, kodėl taip ilgai užtruko sandoris ir atsiskaitymas už akcijas, taip pat teigė nežinąs, ar 2017 metų jo pasirašytoje akcijų pardavimo sutartyje buvo nurodyti atsiskaitymo terminai.

G Žvirblio ryšys su „Profarma“ nutrūko tą pačią balandžio savaitę, kuomet buvo pateiktas prašymas Bioetikos tarybai suteikti leidimą atlikti „Profarmos“ tiektų testų patikrinimą.

Pagrindiniu tyrėju nurodė kitą dėl galimo interesų konflikto

A. Žvirblienė sako apgailestaujanti, kad sutiko atlikti testų patikros tyrimą ir dabar jai tenka aiškintis dėl buvusių sutuoktinio ryšių.

„Turbūt man lengviausias variantas būtų buvęs, kai gavau gamintojo duomenis – viskas, nusiplaunu ir ramiai per karantiną būčiau rašiusi mokslinius straipsnius. Bet aš supratau, kad mūsų dabar ta valanda, kai turime visi dirbti. Ir aš galvoju – aš niekuo nesu kalta, niekuo nesu supainiota ir kodėl, kokiu pagrindu dabar turėčiau atsisakyti. Bet dabar gailiuosi, kad neatsisakiau, nes tikrai jautiesi kaltas be kaltės“, – kalbėjo profesorė.

Nors pati A. Žvirblienė teigia ir organizavusi, ir vadovavusi tyrimui, tačiau išduotame bioetikos leidime pagrindiniu tyrėju nurodytas kitas asmuo – Santaros klinikų Biobanko vyresnysis medicinos biologas Danielius Naumovas.

Jis pripažino, kad A. Žvirblienė nenorėjo būti nurodyta pagrindine tyrėja dėl galimo interesų konflikto.

„Iš pradžių Aurelija nenorėjo būti pagrindiniu tyrėju dėl galimo interesų konflikto, todėl taip buvo nuspręsta“, – BNS sakė D. Naumovas, tačiau nedetalizavo, apie kokį interesų konfliktą kalba.

„Nežinau, ar galiu pasakot. (...) Labai minimalus ir kvailas, dėl galimybės tokios, kur nėra interesų konflikto, bet galimybė tokia buvo, tai taip nusprendėm“, – sakė D. Naumovas.

A. Žvirblienė tikina, kad aplinkybės dėl buvusių vyro sąsajų su „Profarma“ jokios įtakos skubiai atlikto testų patikrinimo rezultatams neturėjo.

„Suprantu, kad šiais laikais niekas niekuo netiki, bet aš tikrai negalėčiau rizikuoti savo reputacija. Juo labiau mano žmonės visiškai nepriklausomai nuo manęs tą tyrimą atliko ir visi dokumentai pateikti Akreditavimo tarnybai. Ir jei kažkam kyla klausimų, galima viską sutikrinti būtent skaičiukais“, – BNS patikino mokslininkė.

Akreditavimo tarnyba BNS nurodė, kad VU mokslininkų parengtą testų jautrumo ir specifiškumo vertinimą pateikė SAM dar gegužės 15 dieną, nors A. Žvirblienė teigė patikros ataskaitą Akreditavimo tarnybai surašiusi ir perdavusi gegužės 17 dieną. Kaip Akreditavimo tarnyba galėjo perduoti SAM mokslininkų ataskaitą, kurios dar pati nebuvo gavusi?

Akreditavimo tarnyba vėliau patikslino, jog buvo pateikusi SAM tarpinę mokslininkų ataskaitą. Profesorė teigė jokios tarpinės ataskaitos tarnybai neteikusi, tačiau vėliau prisiminė siuntusi „pirminį variantą“.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga BNS sakė nežinojęs apie testus tikrinusios profesorės sutuoktinio buvusius ryšius su „Profarma“, tačiau teigė, jog tyrimo patikimumui tai įtakos neturi.

„Tai, kad ji vadovavo, administravo, organizavo, bet pačius tyrimus atliko laborantai, kurie dirbo su įranga ir panašiai, tikrai neturėtų kažkokių klausimų kilti“, – teigė ministras.

Tačiau pridūrė, jog jei specialistams kiltų klausimų dėl testų patikros, būtų galima juos iš naujo patikrinti.

Tiria sukčiavimą ir lėšų legalizavimą

Greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti FNTT tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą. Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

L. Jaruševičeienė įtarimus neigia. Ji sako, kad ji sąžiningai atliko tai, ką privalėjo atlikti, o iš pareigų pasitraukė, nes nori gintis kaip privatus, o ne kaip viešas asmuo, ir įrodyti savo nekaltumą. Ji sako, kad teisėsauga „ turės atsakyti į klausimus: ar valstybė tomis aplinkybėmis galėjo taupyti, ar galėjo sutaupyti, kaip turėjome veikti konkrečioje situacijoje“.

Įtarimai pareikšti jau iš viso šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

2007 metais įsteigta „Profarma“ iki tol panašaus dydžio finansinių operacijų nebuvo vykdžiusi. Registrų centre įmonės pateiktų ataskaitų duomenimis, per visą „Profarmos“ gyvavimo laikotarpį jos bendros pardavimo pajamos nesiekė 3 mln. eurų, o 2019-aisiais įmonės pardavimai sudarė tik 460,4 tūkst. eurų. „Profarmos“ turimo turto vertė 2019-ųjų pabaigoje sudarė 1,394 mln. eurų, iš kurių tik 20,6 tūkst eurų teko pinigams ir jų ekvivalentams.