Apie tai LNK reportaže papasakojo Aplinkos ministerijos atstovė Judita Liukaityte-Kukienė.
– Praėjusį mėnesį Austrijoje, Čekijoje ir net kaimyninėje Lenkijoje iškrito daug kritulių, kilo potvynių. Tai sukėlė daug žalos. Kiek potvyniai ir jų žala reali Lietuvoje?
– Šie potvyniai žalos Lietuvoje nesukėlė, bet kiti potvyniai, kurie jau atkeliauja į Lietuvą, iš tiesų atneša žalos ir mūsų šaliai. Pernai metais Vakarų Lietuvoje upės buvo nuolat patvinusios tikrai nebūdingu laikotarpiu. Kitas svarbus reiškinys – vasaros audra, kurios metu turėjome irgi labai smarkių kritulių ir kai kurios vietos tikrai buvo patvenktos. Kas šiuo metu aktualiausia? Kad didelis kiekis kritulių iškrinta vienu metu. Vadinasi, per vieną liūtį labai greitai iškrinta toks kritulių kiekis, kuris iškrinta dažniausiai per mėnesį du ar net pusę metų. Labai greitai iškritę krituliai pridaro didesnės žalos, nes viskas pradeda plaukti. Plaukia gatvės, automobiliai, namai, upės išsilieja iš savo krantų ir dėl to pas mus irgi padaroma žalos ir nuostolių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Yra sudaryti ir tam tikri Lietuvos grėsmių žemėlapiai. Pagal juos, kuriems miestams kyla didžiausia rizika?
– Negalima išskirti miestų. Tiesiog buvo įvertinta daugiau kaip 4 tūkst. km upių atkarpų, kuriose pasižiūrėta, kas būtų, jeigu ištiktų potvynių. Vadinasi, rizika, pavyzdžiui, mūsų nekilnojamajam turtui, gali būti užlieti kultūriniai objektai, infrastruktūra ir dar kiti dalykai. Tai ypač svarbu draudimo bendrovėms, bankams vertinant rizikas, miestų planuotojams, kurie žiūri, kur galbūt nereikėtų išduoti statybos leidimų ar dar kitų žingsnių atlikti. Tie žemėlapiai yra pagrindinis kelrodis, ką reikėtų daryti planuojant teritorijas, ko imtis, kad žala ir nuostoliai būtų kuo mažesni.
– Jeigu klimato kaita ir toliau nenumaldomai į Lietuvą neš netikėtus reiškinius, kada tie potvyniai galėtų kilti?
– Iš tiesų sunku pasakyti, nes jie gali pasitaikyti kartą per 100 metų, kartą per 50 metų. Tačiau žiūrėdami į klimato prognozes, matome, kad Lietuvoje iš esmės kritulių kiekis turėtų po truputėlį augti, priešingai nei kitose, Pietų šalyse. Kritulių turėtų būti nuo 6 iki 14 proc. daugiau negu dabar, tačiau su kuo susidursime ir ką jau šiuo metu, kaip minėjau, pastebime, kad vienos liūties metu iškrinta žymiai daugiau kritulių. Vadinasi, liūtys taps intensyvesnės ir tam reikėtų ruoštis. Tai gali būti po dvejų metų, gali būti po dvidešimties. Iš esmės, kaip pas mus susiklostys sinoptinė situacija, kaip toliau keisis klimatas pas mus, mūsų regione, [neaišku], bet kiekvienais metais mes jau turime tokių reiškinių, kurių, atrodo, neturėtų vykti pas mus, tai nebūdinga. Iš esmės Čekijos, Lenkijos įvykiai mums jau yra signalas. Iš pietų atkeliaujantis žymiai karštesnis oras sugeba absorbuoti daug daugiau drėgmės ir dėl to liūtys yra stipresnės. Su tuo susiduria ir Pietų šalys. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šiuo laikotarpiu dažnai iškrinta apie 200 mm kritulių, dabar visai neseniai turėjome liūtį, kuomet per vieną parą iškrito apie 400–500 mm kritulių, kas Lietuvoje yra beveik metinė norma. Su tokiais reiškiniais jie susiduria. Klimato kaita dar pažers įvairiausių siurprizų.
– Ar gyventojai, norėdami apsisaugoti, gali ko nors imtis jau šiandien?
– Protingai planuoti savo aplinką. Pirmiausia, reikia, kad miestuose būtų kuo daugiau laidžių dangų. Vadinasi, jei visur išklosime trinkeles, asfaltą, pastatysime pastatų, lietaus vanduo neturės kur susigerti. Nenusitiesime po miestu, po visomis gyvenvietėmis tokio dydžio vamzdžių, kad jais nutekėtų vanduo.
Planuojant bet kurią aikštelę, namo aplinką, kapų aplinką ar kt., [svarbu], kad būtų kur susigerti vandeniui. Jeigu visur uždėsime betoną, plokštes, tai ne tik nuo potvynių neapsisaugosime, bet ir karščio bangos žymiai labiau mus alins ir daugelis kitų ekstremalių reiškinių bus dar ekstremalesni.
Naujausi komentarai