Per septynerius metus Lietuvoje studentų skaičius sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų liko tiek pat. Todėl kai kurie universitetai turi finansinių problemų ir yra pustuščiai.

Lietuvoje yra 47 aukštosios mokyklos. Kasmet jos vis labiau tuštėja. Vien šiemet į aukštąsias mokyklas įstojo 10 proc. jaunuolių mažiau – 23 tūkst. 703. Matant tokias tendencijas, klausimas, kaip elgtis su plačiu aukštojo mokslo tinklu, keliamas jau keletą metų, tačiau bendro sprendimo vis nerandama. Kai kurie universitetai paskelbė apie jungimąsi, bendras programas, tačiau, pasak Universitetų rektorių konferencijos vadovo, tai situacijos iš esmės nesprendžia.

„Daugelis iš to didelio skaičiaus universitetų nežino savo ateities, negali planuoti. Todėl manau, kad sprendimas turi būti padarytas – vienoks ar kitoks: ar tai įvyktų konsolidacija universitetų, ar restruktūrizacija, ar apskritai paliktas toks tinklas, kaip yra“, – teigia Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas.           

Viena prasčiausių situacijų – Mykolo Romerio universitete. Čia pirmakursių sumažėjo 38 proc. O Šiaulių universitete šiemet pasirinko studijuoti iš viso tik 217 studentų. Tačiau paklausti apie ateities viziją, universitetų atstovai ją mato skirtingai – vieni tikina išliksiantys bet kokia kaina, kiti rengiasi pokyčiams.

„Siekiant regioninės politikos tikslų, o regioninė politika Lietuvoje tokia, kad išliktų rajoniniai centrai ir ne visi Lietuvos gyventojai persikraustytų į Vilnių ar Kauną, Šiaulių universitetas regionui yra kaip švyturys regiono išlikimui“, – tikina Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas.

„Mūsų universitetas, turintis įdirbį, potencialą šioje sritį, galėtų diskutuoti, kaip sinergiškai jungti šį potencialą į tinklą, ar kokią miesto universitetų sistemą, ką sėkmingai daro kitos šalys. Tačiau čia reikalinga diskusija, geras planas ir ryžtingi sprendimai“, – sako Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius.

Rinkimus laimėję valstiečiai žalieji į universitetų skaičiaus mažinimą žiūri atsargiai, tačiau kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus J. Petrauskienė sako, kad panašūs pokyčiai jau vyksta kaimyninėse bei Skandinavijos šalyse, nes jos jau seniai žengė pirmuosius žingsnius aukštojo mokslo optimizavimo link. Esą tai sudėtingas procesas, nes kalbama apie didelių institucijų jungimą.             

„Atlikta potencialo analizė parodė, koks jis yra išblaškytas tarp keturių universitetinių miestų, ir žiūrint į potencialą, galėtume diskutuoti apie galimybę turėti penkis, tris universitetus Lietuvoje, bet mechaniškai tai negali būti padaryta, tas sprendimas turi būti rastas kartu su akademine bendruomene, su sprendimų priėmėjais“, – siūlo J. Petrauskienė.             

Universitetų rektorių konferencijos vadovas pripažįsta, kad turintiems autonomiją universitetams priimti sau nenaudingus sprendimus sunku, tad būtini ir valdžios žingsniai siekiant kokybiško aukštojo mokslo ir konkurencingų aukštųjų mokyklų.