„Turbūt pirmiausia eina kalba apie kontaktines veiklas tokias, kaip medicinos, globos, švietimo paslaugos. Žinoma, ten vyksta ir vakcinacija, tačiau taip pat ne visi žmonės yra vakcinuoti, atvejų dar pasitaiko ir globos namuose, ir vaikų darželiuose, ir kituose įstaigose“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė ir vėliau planuoja balsuoti dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19, priėmimo.

„Atvejų skaičius yra smarkiai padidėjęs, bandome rasti tokį atsikartojantį dalyką, kuriuo galėtume papildytą tą preliminarų sąrašą, o prieš pradedant darbą tai būtų tos veiklos, kurios grįžta iš karantino. Tai būtų maitinimo ar kitos veiklos, kada bus galima žmonėms pradėti dirbti kontaktiniu būdu. Prieš pradėdami darbą jie turės testuotis“, – apie sritis, kurioms būtų taikomas šis įstatymas, sakė premjerė.

Todėl aš labai prašau suteikti teisę Vyriausybei taikyti agresyvų protrūkių valdymo mechanizmą, t. y. testuojant žmones, kurie dirba tose vietose, kur buvo nustatyti atvejai.

Seime balsuojant dėl minėtų pataisų priėmimo I. Šimonytė teigė, kad „jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“.

„Šiandien turime pusdevinto šimto naujų atvejų, Rytų Lietuvoje jau agresyviai plinta vadinamoji britiškoji atmaina, kuri yra žymiai sparčiau  plintanti ir kai kuriems gali reikšti žymiai sunkesnę ligos baigtį. Šiandien gavau informaciją, kad Lietuvoje jau nustatyti ir du Pietų Afrikos mutacijos atvejai, ir šitas dalykas jau kels ir tam tikrų iššūkių vakcinacijos programai“, – sakė premjerė.

„Todėl aš labai prašau suteikti teisę Vyriausybei taikyti agresyvų protrūkių valdymo mechanizmą, t. y. testuojant žmones, kurie dirba tose vietose, kur buvo nustatyti atvejai, efektyviai kontroliuoti viruso plitimą, tiems žmonėms kurie grįžta į kontaktinį darbą, arba dirba kontaktinį darbą, kuris susijęs su didesne rizika, taip pat periodiškai testuotis, kad visuomenė būtų saugesnė“, – prašė Vyriausybės vadovė.

Prieš pataisas pasisakė „valstiečių“ atstovas Dainius Kepenis, kuris sakė dalyvaujantis „propagandiniame renginyje, kuriame per prievartą vykdomas biznio planas, kuriame nėra išeities – arba tu skiepijiesi, arba testuojiesi“.

„Bet nėra tau jokio pasirinkimo, žmogau, jie to nedarysi – liksi bedarbis“, – sakė D. Kepenis.

Seimas antradienį balsuos dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19.

Pagal pataisas, Vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.

Atsisakęs tikrintis arba be labai svarbių priežasčių nepasitikrinęs darbuotojas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, būtų skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą.

Jei tokių galimybių nėra, jis būtų nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga,

Projektą Seimui pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad jo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatą, šalyje paskelbus karantiną ar ekstremaliąją padėtį dėl užkrečiamosios ligos.

Pataisos taip pat įtvirtintų, kad nustačius darbovietėje ligos protrūkį darbuotojams taip pat būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Išsitirti turinčių darbuotojų sąrašą nustatytų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Taip pat numatyta, jog darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.