„Krašto apsaugos ministerija pristatė, kad laikotarpiu iki 2030 metų visų šitų uždavinių įgyvendinimui mums vidutiniškai reikėtų maždaug papildomai 0,7 BVP prie to, kas dabar yra numatyta krašto apsaugos finansavimui“, – pirmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė po jos iniciatyva Vyriausybėje rengto susitikimo dėl gynybos finansavimo.
Ji pabrėžė, kad apie papildomas sumas kalba turėdama omenyje įprastą biudžetinį, 2,52 proc. BVP siekiantį gynybos finansavimą, nes kitais metais baigs galioti laikinasis bankų solidarumo įnašas, leidęs asignavimus laikinai padidinti.
„Po 2030 metų, kada jau daugiau lėšų reikėtų skirti ne investicijoms, o išlaikymui, ta papildomo procento dalis sumažėtų iki maždaug 0,4 proc., bet vis tiek kalbame apie 3 proc. BVP finansavimą žiūrint į ilgąjį laikotarpį po 2030-2034 metų ir panašiai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, kitąmet pasibaigus laikinajam solidarumo įnašui, krašto apsaugos finansavimas be papildomų su apmokestinimu susijusių sprendimų galėtų didėti arba tiek, kiek augs ekonomika, arba perskirstant įprastas biudžeto pajamas, arba papildomai skolinantis.
Gynybos finansavimo poreikis auga Lietuvos kariuomenėje vystant diviziją, rengiantis priimti Vokietijos brigadą ir svarstant įvesti visuotinį šaukimą.
Ingrida Šimonytė. S. Lisausko / BNS nuotr.
Grįš kalbėtis po mėnesio
Premjerė sukvietė partijų atstovų, verslo asociacijų ir profsąjungų susitikimą pristatyti potencialiems finansavimo didinimo variantus ir aptarti krašto apsaugos sistemos poreikius.
Jos teigimu, susitikimo dalyviai sutarė per mėnesį apsvarstyti, kaip galima būtų didinti finansavimą krašto apsaugai.
Anot I. Šimonytės, per mėnesį Seimo frakcijos, komitetai galės susirinkti papildomos informacijos, „kad dar būtų galima kažką pasitikrinti, papildomai aptarti“.
„Per tą laiką Vyriausybė taip pat turėtų pasiruošti planą dėl bepiločių orlaivių ir naujų technologijų prie to, kas yra daugiau mažiau žinoma ar įvertinta, ir tuomet galėtumėme grįžti jau kovo pradžioje, prieš Seimo sesiją, pasitikrinti, ar galime rasti kažkokį konsensuso tašką, ties kuriuo galima būtų ruošti pasiūlymus“, – sakė ministrė pirmininkė.
Neatmesčiau, kad ir nepavyks to padaryti, bet kol kas norėčiau būti optimistė.
„Neatmesčiau, kad ir nepavyks to padaryti, bet kol kas norėčiau būti optimistė“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė pabrėžė, kad susitikime nekalbėta apie konkrečius sprendimus – išlaidas, mokesčius ar galimybes skolintis, o siekta sutarti dėl bendrų principų, jog finansavimą gynybai reikia didinti.
„Dabar jau mes labai aiškiai matome, kad tie 3 proc. yra konkretus poreikis – bent jau 3 proc. yra konkretus poreikis ir bent jau artimiausius šešerius metus“, – sakė ministrė pirmininkė.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 procento BVP. Apie 2,52 proc. BVP gynybai šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, baigsiančio galioti kitąmet.
Skolinantis – milijardas eurų palūkanų per dešimtmetį
Tarp viešai svarstytų būdų surinkti papildomas lėšas buvo didesnis apmokestinimas.
Finansų ministerija susitikimo dalyviams pristatė alternatyvas gynybos finansavimą auginti didinant pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį arba gyventojų pajamų mokestį.
Dalis politikų sako didesnio apmokestinimo kryptį vertinantys skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.
Premjerė sakė sakė atsargiai vertinanti galimybes gynybos finansavimą didinti laikinais sprendimais, ar tai būtų papildomas apmokestinimas, ar didesnis skolinimasis. Anot jos, sprendimai turėtų būti pastovūs.
Finansų ministerija taip pat pristatė alternatyvą gynybos finansavimo poreikius užtikrinti papildomai skolinantis. Ministerijos BNS pateiktose skaidrėse nurodyta, kad toks skolinimasis aptarnavimo išlaidas nuo 2025 iki 2034 metų didintų milijardu eurų.
Skolintis iš viso reikėtų beveik 6 mlrd. eurų.
„Beveik 6 mlrd. eurų. Išdėliota suma pagal poreikius Krašto apsaugos ministerijos, įvertintus pamečiui“, – BNS sakė G. Skaistė.
Pasak premjerės, skolinimasis taip pat reikštų, „arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnės viešosios paslaugos“.
„Valstybė nieko neturi išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus ir jų vardu pasiimtas skolas. Tai čia tų pasirinkimų gali būti visokių, bet reikia visada labai aiškiai ir skaidriai pasakyti tų pasirinkimų kainą“, – sakė I. Šimonytė.
Ji tai pat pripažino, jog susitikime „yra kažkur nuskambėjusi“ mintis pratęsti ir bankų solidarumo mokestį, tačiau svarstymus įvertino skeptiškai.
Pasak premjerės, jeigu Europos Centrinis Bankas (ECB) dar šiemet imsis mažinti palūkanų normas, bankai galimai nebeprivalėtų mokėti įnašo, net jei šis ir būtų pratęstas.
Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui kariuomenėje sukurti diviziją iki 2030 metų. Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą.
Naujausi komentarai